„Ironiška, bet ji kraustėsi į stoties rajoną tikėdama, kad jis labai sparčiai tvarkosi ir ateityje bus puiki vieta gyventi“, – apie dailininkės Agnės Každailytės sprendimą persikelti į nesaugiu laikomą rajoną pasakojo nužudytosios menininkės draugė Rūta Norkutė. Anot moters, ji džiaugėsi nauju būstu Sodų gatvės name Nr.12, kuriame po dviejų savaičių pati buvo nužudyta.
„Tas tiesa, mūsų daugiabutyje ir jo prieigose mėgsta rinktis įtartini asmenys“, – neslėpė šio namo gyventojas Algirdas Jegersas. Pasak jo, prieš kelerius metus čia buvo nužudyta dar viena moteris – į svečius pas vieną šeimą atvykusi Lenkijos pilietė. Tamsioje laiptinėje ji buvo apiplėšta, o smūgiai į galvą buvo tokie stiprūs, kad ji neišgyveno.
A.Každailytės butas šiuo metu nejudinamas – dar vyksta policijos tyrimas.
„Bet kai viskas baigsis, kai sutvarkysime teisinius būsto paveldėjimo dokumentus, aišku, kad šitą butą aš pardavinėsiu“, – portalui lrytas.lt sakė dalininkės brolis Daumantas Každailis.
Tame pačiame Sodų gatvės kieme šiuo metu yra pardavinėjamas -33,8 kv. metrų ploto būstas, už kurį pardavėja tikisi gauti 42 tūkst. eurų. Paklausta, ar nenuleistų kainos dėl itin prastos kiemo reputacijos, moteris atrėžė: „Nė cento – šiandien Vilniuje daug kur nesaugu“.
Nenori per daug klausinėti
Kuo mažiau blogų naujienų, ypač susijusių su mirtimi ar žmogžudyste. Tokio principo laikosi nekilnojamojo turto brokeriai. Jie, bendraudami su klientais, nutyli tai, ką kitose šalyse privaloma pasakyti.
Pavyzdžiui, būsto pardavėjus JAV įstatymas įpareigoja perspėti klientus dėl menkiausių smulkmenų, todėl čia pirkėjai sužino viską.
Lietuvoje – priešingai. Juk kuo daugiau paslapčių pasklis, tuo mažesnė tikimybė greitai rasti klientą. Jei jis ir atsiras, sandorio suma tikrai bus gerokai mažesnė.
Todėl lietuviai brokeriai stengiasi šeimininkų pernelyg daug neklausinėti – tada nereikės meluoti klientams.
Jeigu savininkas norės parduoti, jis jums tikrai nesakys, kad čia įvyko tragedija. Bet kai butą nusipirksite, ateis kaimynas ir paklaus – ar žinote, kad čia buvo nužudytas žmogus?
Tada skambinsite pardavėjui ir klausite, kodėl jis apie tai jums nesakė. Bet jis paklaus jūsų, kodėl šito nepaklausėte, kai apžiūrinėjote butą. Štai ir viskas.
Pirkėjai kratėsi kaimynystės
„Lietuvoje neprivaloma pasakoti, kas nutiko šeimininkams. Nors didelio atgarsio sulaukusių istorijų čia nenuslėpsi – pernelyg mažas kraštas, visi vienas kitą pažįsta“, – sakė „Inreal“ grupės Šiaulių skyriaus vadovas Julius Belanoška.
Jis prisiminė kraupų nusikaltimą, nuskambėjusį visoje šalyje, – bendramokslių nužudytos ir išniekintos šiaulietės gimnazistės istoriją.
Net ir praūžus keleriems metams iškilo sunkumų parduodant butą, esantį tame pačiame daugiabutyje, kuriame buvo įvykdytas šis nusikaltimas. Apie jį niekas nepasakojo, bet dauguma pirkėjų atpažino ne kartą reportažuose matytą daugiabutį.
„Parduodamas butas buvo netgi kitoje daugiabučio laiptinėje, bet vienas kambarys turi bendrą sieną su būstu, kuriame vyko žudynės, – sakė J.Belanoška. – Ir kaina buvo gera, bet žmonės buto kratėsi, niekas nenorėjo čia apsigyventi.“
Smarkiai sumažino kainą
„Inreal“ darbuotojui pačiam teko tarpininkauti parduodant namą, kuriame nusižudė šeimininkas.
Plačiai gyvenusį šiaulietį turgaus prekeivį pakirto užgriuvęs sunkmetis. Vyriškis ėmė gerti, iširo šeima, o galiausiai jis nusižudė.
Kokią paslaptį slepia namo sienos, nekilnojamojo turto brokeriams papasakojo pati šeimininkė. Jai buvo patarta mažiau apie tai kalbėti, jei nenori išbaidyti pirkėjų. Moteris netgi nuo 250 iki 200 tūkstančių litų (nuo 72,5 tūkst. iki 58 tūkst. eurų) sumažino kainą.
„Namą įsigijusi šeima netrukus pati sužinojo, kas čia įvyko, bet į šią žinią reagavo labai santūriai“, – prisimena specialistas.
Paslaptį atskleidė kaimynė
Šiaulių nekilnojamojo turto agentūros „Anara“ vadovas Arūnas Beleckis sakė, jog retas pirkėjas domisi mirtimis, nelaimėmis. Tačiau jis įsiminė pamoką, gautą pardavinėjant butą bendrabutyje.
„Žinojau, kad čia neatsargus rūkymas pražudė šeimininką, bet tylėjau. Paslapties išsaugoti nepavyko, nes viską išplepėjo į koridorių nosį iškišusi smalsi kaimynė: „Ar to gyvo sudegusio vargšelio butą pardavinėjate?“ – prisiminęs seną istoriją juokėsi A.Beleckis.
Beveik įvykęs sandoris žlugo, nes pirkėjas iškart pakeitė planus.
A.Beleckis prisipažino, jog ir pats nenorėtų gyventi būste, kuriame įvyko žudynės: „Neįsivaizduoju, kas galėjo pirkti žinomo Šiaulių mediko namą, kuriame psichikos liga sergantis sūnus nužudė ir į gabalus supjaustė savo tėvą.“
Yla iš maišo išlenda vėliau
Vienos didžiausių nekilnojamojo turto agentūrų „RE/MAX Centras“ brokeris Andrius Vaičiulis pripažino, kad keli jo klientai įsigijo butus, kuriuose buvo įvykusios tragedijos. Nors paprastai apie blogą būsto praeitį nekilnojamojo turto brokeriai sužino jau po įvykusio sandorio.
„Aš kone kiekvienam savo klientui paskambinu ir paklausiu, kaip jiems sekėsi įsikurti. Tada ir išgirstu tas kraupias istorijas“, – pasakojo A.Vaičiulis.
Vienas jo klientas papasakojo, kad naujai įsigytame bute vyras vonioje nuskandino žmoną, o dar dviejų pirkėjų namuose kažkada buvo rasti pakaruokliai.
Bendrovės „DNB būstas“ brokerei Agnei Navickienei taip pat ne sykį teko susidurti su prietaringais žmonėmis. Kai kurie jokiu būdu nenori pirkti namų, kurie parduodami dėl to, kad skiriasi šeimininkai.
„Laimei, tokių pageidavimų sulaukiu nedažnai. Paprastai visas blogybes iš namų išvalo geras sandoris“, – juokavo moteris.
Brokeriai pasakoja susidūrę su pirkėjais, kurie atsisako pirkti butus, nes pro jų langus buvo matyti ligoninės pastatai. Ligoninėse žmonės patiria daug skausmo, tad kai kam ten atrodo netinkama vieta gyventi. Jautresni klientai neperka namų ir šalia kapinių.
Tačiau negali būti nė kalbos, kad dėl tokios specifinės vietos buto kainą brokeris nuleistų bent 10-20 procentų.
Kunigai siūlo pašventinti būstą
Kai patalpoje miršta žmogus, čia būtina atlikti šventinimo procedūrą. Tokią išeitį gyviesiems siūlo dvasininkai.
Šiaulių Švč.Mergalės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Vytautas Kadys sakė, jog po žmogaus mirties būtina pašventinti tą vietą, kurioje iškeliauta į amžinybę: „Ligoninėse, slaugos namuose taip nutinka itin dažnai. Tada kviečiamas įstaigos kapelionas. Gyvenamuosius namus pašventina parapijos kunigas.“
Šventinimo apeiga atliekama ne dėl mirusiojo, o dėl gyvųjų – kad jiems būtų ramu. „Už anapilin iškeliavusio nelaimingo žmogaus vėlę reikia melstis“, – teigė klebonas.
