Maždaug 200 kvadratinių metrų ploto medinio vienaaukščio prasta būklė rėžia akį – Kauno centre Kęstučio gatvėje stovintis pastatas, pažymėtas 47-uoju numeriu, primena girtuoklių lūšną nuošaliame vienkiemyje. Ne kartą valkatų padegtas, bet ugnį atlaikęs statinys priklauso valstybės įmonei Turto bankui, kuris juo nesirūpina.
Savivaldybės ir kitų institucijų darbuotojai per ketvirtį amžiaus nesugebėjo suformuoti žemės sklypo po pastatu ir aplink jį, todėl namas negali būti privatizuojamas. Vietos gyventojų ir Centro seniūnijos pastangomis prieigos kartais iškuopiamos, tačiau netrukus jos vėl skęsta šiukšlėse.
Žmonės pasiraitoja rankoves
„Ne kartą kreipėmės į savivaldybę prašydami ką nors daryti – sutvarkyti aplinką, rekonstruoti arba tiesiog nugriauti apkerpėjusį statinį. Tačiau mūsų prašymai atsimušdavo kaip žirniai į sieną. Pasiekėme tik tiek, kad pagaliau buvo užkalti langai ir benamiai, anksčiau sukeldavę gaisrus, tapo retesniais svečiais.
Tačiau jie vis tiek dar ateina, slampinėja aplinkui, mėto ant žemės įvairias atliekas“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo šalia esančiame daugiabutyje veikiančios drabužių parduotuvės savininkė Aldona Dabulienė.
Anot kaimynystėje įsikūrusios muzikos prekių parduotuvės vadovės Danutės Krasnoumovos, miesto vaizdą darkantį pastatą reikia skubiai tvarkyti – savivaldybei turėtų būti nesmagu ir prieš kauniečius, ir prieš miesto svečius.
A.Dabulienė ir vietos gyventojai patys kas mėnesį ar du iškuopia būsto, kuriame buvo įsikūrę iškilūs veikėjai, prieigas – jei ne jų pastangos, kiemas jau seniai būtų virtęs sąvartynu.
Prie šiukšlių rinkimo prisideda ir Centro seniūnija – atveda žmonių, kurie už pašalpas atlieka visuomenei naudingą darbą.
Savivaldybės atstovai snaudė
„Raštais raginome Valstybės turto fondą (nuo 2014 metų – Turto bankas. – Red.) remontuoti statinį, įregistruoti išvirtusią tvorą, kurią paskui neapsikentę patys atstatėme seniūnijos lėšomis. Negražu, kai šeimininkas nesirūpina savo turtu“, – piktinosi Centro seniūnas Marius Švaikauskas.
Pasak M.Švaikausko, savininkas galėtų užsiimti bent jau aplinkos sutvarkymu – tai nekainuoja itin daug. Turto fondas sugebėjo tik pasirūpinti langų užkalimu. Paskui nusiplovė rankas.
Jei pastatas atsidurtų privačiose rankose, tikriausiai jis per trumpą laiką atgimtų, nes vieta palanki plėtoti verslą.
Turto fondo atstovai dar prieš porą metų pareiškė, kad negalima privatizuoti objekto, kol nėra suformuotas žemės sklypas, ant kurio jis stovi. Situacija nepasikeitė iki šių dienų.
Anot Turto banko atstovo Kauno ir Marijampolės regionuose Mariaus Zeilios, sklypo suformavimu turėjo rūpintis savivaldybė, bet to nebuvo padaryta.
Žadėjo sutvarkyti aplinką
„Daugeliui mūsų įmonei priskirtų objektų tvarkyti trūksta lėšų“, – Turto banko Nekilnojamojo turto valdymo skyriaus viršininkė Rūta Dailydaitė paaiškino, kodėl neprižiūrimas pastatas Kęstučio gatvėje.
2015 metais lėšos skirtos devyniems Kauno objektams tvarkyti, bet į šį sąrašą nepatenka buvęs profesoriaus P.Matulionio ir karininko L.Butkevičiaus būstas.
Dabar Turto banko atstovai svarsto, kokiais apverktinos būklės objektais reikės rūpintis, juos remontuoti 2016 metais. Naujas pastatų sąrašas turėtų būti sudarytas rugsėjį. Tačiau mažai vilčių, kad į jį pateks namas Kęstučio gatvėje.
„Greičiausiai jį ateityje remontuos nauji privatūs savininkai. Iki šių metų pabaigos mes ketiname pasirūpinti aplinkos sutvarkymu“, – pasakojo M.Zeilia.
Turto bankui Kaune priklauso apie 100 nekilnojamojo turto objektų, maždaug kas devintas iš jų įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą.
Išbraukė iš registro
Vieno aukšto su mansarda medinis namas buvo pastatytas dar 1890 metais.
Tarpukariu šiame pastate išsinuomotame bute gyveno pirmasis Žemės ūkio akademijos rektorius, Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pavaduotojas, Miškų departamento direktorius, Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjas P.Matulionis (1860–1932).
P.Matulionis taip pat buvo vienas Lietuvos universiteto kūrėjų, kartu su gamtininku Tadu Ivanausku įkūrė Gamtos tyrimų stotį, ėjo Aukštųjų mokslų draugijos pirmininko pareigas, pirmas Lietuvoje sudarė miškų klasifikacijos lentelę. 1928 metais jis buvo apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.
Tame pačiame pastate buvo įsikūręs ir pulkininkas Liudas Butkevičius, pasižymėjęs po Pirmojo pasaulinio karo vykusiose kovose dėl nepriklausomybės, o penktajame dešimtmetyje su bendražygiais įkūręs „Tauro“ partizanų apygardą, kalėjęs sovietų lageriuose.
Atkūrus nepriklausomybę pastatas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Tačiau šių metų vasarį jis iš šio sąrašo išbrauktas, panaikinta jo teisinė apsauga. Persigalvota todėl, kad sovietmečiu buvo sunaikinti vertingi šio statinio architektūriniai, konstrukciniai elementai.
Be to, šiame pastate gyvenę iškilūs veikėjai buvo ne jo savininkai, o nuomininkai.
