Viešojo intereso ginti stojęs architektas ir visuomenės veikėjas Audrys Karalius įsitikinęs: bendrovė „YIT Kausta“ gali neatpažįstamai subjauroti Neries pakrantę Vilijampolės pusėje, kur Brastos gatvėje ketinama statyti gyvenamųjų namų kvartalą.
Pasak A.Karaliaus, laiku nesustabdžius projekto vykdytojų, kitoje Kauno pilies pusėje bus suręstas gelžbetonio pylimas, savo vaizdu šiurpinsiantis žmones.
Kai kurie kritiškai nusiteikusio architekto kolegos statybų Vilijampolėje projektą linkę vertinti nuosaikiau, o miesto meras tikino, kad šios statybos – nauja galimybė aplinkinių miestelių žmonėms darbui ir gyvenimui rinktis ne Vilnių, o Kauną.
Statybų įmonė A.Karalių apkaltino skleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją ir net pagrasino teismais.
Pasigedo sveiko proto
Žinomą šalyje statybų bendrovę „YIT Kausta“ ir A.Karalių supriešino šalia Brastos gatvės neseniai prasidėję apsauginio pylimo formavimo darbai.
Išvydęs upėje dirbančią žemsiurbę, architektas ėmė domėtis, kaip baigus statybos darbus pasikeis Neries pakrantė. Surinkta informacija papiktino kaunietį. Pasak jo, žemės sklypą įsigijusi ir gyvenamųjų namų kvartalą statyti besirengianti bendrovė „YIT Kausta“ elgiasi nesąžiningai.
„Iš pradžių buvo pristatytas vienas projektas. Ten numatyta plati krantinė su prieplauka nedideliems laiveliams. Dabar šio projekto neliko. Viskas daroma kuo paprasčiau ir pigiau. Vietoj krantinės ketina supilti pylimą, jį užkloti gelžbetonio konstrukcijomis“, – „Laikinajai sostinei“ sakė A.Karalius.
Pasak architekto, nuo potvynio apsaugantys pylimai jau seniai miestuose nestatomi, taikomi kiti sprendimai.
„Užmiestyje dar galima naudoti. Tačiau čia, priešais senamiestį!? Visur turi būti sveiko proto ribos“, – žodžių į vatą nevyniojo A.Karalius.
Patrauklu bus tik žvejams
Savivaldybės patvirtintame šios vietovės detaliajame plane nurodyta, kad Neries pakrantėje bus įrengta 20 metrų pločio vieša krantinė.
Statytojams pakoregavus savo planus, nusprendus iškilsiantį kvartalą nuo gresiančių potvynių apsaugoti pačiu paprasčiausiu pylimu, A.Karalius tikino, jog taip apgaunami kauniečiai.
Pylimas taps nepatrauklus poilsiui, ant jo gal sėdės tik vienas kitas žvejas.
„Tai bene didžiausias urbanistinis kriminalas nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Baisiausia tai, kad pylimą ketinama suformuoti ne tik šiame sklype. Toks pat turės driektis ir toliau, palei Neries pakrantę“, – svarstė A.Karalius.
Urbanistas mano, jog šiuo atveju reikėtų sekti užsienio šalių pavyzdžiu, kur prie upių įrengtos erdvės žmonėms. O kiek aukščiau gali iškilti pastatai.
Pirmuose aukštuose architektas siūlo įrengti komercinės paskirties patalpas su specialiomis langinėmis. Olandai jas naudoja tam, kad prasidėjus ledonešiui lytys neišdaužytų langų.
„O dabar einama kitu keliu. Savanoriškai sugadiname krantą, padarome taip, kad čia nebus galimybės švartuotis laivams, ir sukuriame vizualiai bjaurų vaizdą.
Tai tiesiog tragedija, piktybiškas projektas visų miestiečių atžvilgiu“, – piktinosi A.Karalius.
Trūksta aiškių taisyklių
Bene pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo šis Kauno architektų ir urbanistų bendruomenę sudrebinęs konfliktas, – viešai prieinamos informacijos stoka.
Kol bendrovės „YIT Kausta“ atstovai tik rengė viešai pristatyti skirtą informaciją, Neries pakrantėje prasidėję darbai užminė daug mįslių. Miestiečiams svarstant, kas čia iškils, A.Karalius pirmas stojo į mūšį.
Žinomas Kauno architektas Gintautas Natkevičius oponavo A.Karaliaus išsakytai pozicijai. Pasak jo, mieste turi būti nustatytos aiškios ir skaidrios taisyklės, ką gali daryti žemės sklypo savininkas. O valdžia privalo netrukdyti verslui dirbti.
„Nekilnojamojo turto plėtotojai negali būti visuomenės išsilavinimo, žinojimo ar nežinojimo įkaitais. Ne paslaptis, kad verslininko įvaizdis labai prastas, jis tapatinamas su savanaudžiu banditu. O paskui skundžiamasi, kad Lietuvoje labai negražu ir visi žmonės iš jos bėga.
Gražią aplinką sukurti pajėgus verslas, nes miesto bendruomenė to padaryti nepajėgia. Pasižiūrėkime, kokios mūsų gatvės“, – svarstė G.Natkevičius.
Pažangą stabdo diskusijos
Ne vieną komercinės paskirties pastatą suprojektavęs G.Natkevičius minėjo, kad visuomenės dalyvavimas aptariant urbanistines vizijas – svarbus veiksnys, tačiau jis turi ir griaunamojo potencialo.
„Geriau jau padaryti, suklysti ir iš klaidų pasimokyti, negu amžinai diskutuoti ir nieko nedaryti. O dabar atrodo, jog mes nieko nedarome ir nepasimokome. Nes tik padarius galima matyti, kas įvyko ne taip. Gal padarėme labai mažai klaidų, kurios nėra esminės. Deja, to šiuo metu niekas nežino. Rezultato dar nėra, o jis jau kritikuojamas“, – svarstė G.Natkevičius.
Architektas minėjo dalyvavęs diskusijoje šia tema. Jam nuostabą sukėlė jos dalyvių nežinojimas, kaip ir kur bus atliekami darbai.
„Kai kurie žmonės buvo įsitikinę, jog „Kausta“ namus stato Santakos parke. Kiti buvo įsitikinę, jog pylimas bus 3 metrų aukščio betono siena. Tai rodo diskusijos kokybę ir suvokimo lygį“, – minėjo G.Natkevičius.
Pagrindine priežastimi, kodėl mieste nevyksta progresas ir nekyla nauji pastatai, G.Natkevičius įvardijo socialistinio mąstymo liekanas.
„Viskas, kas geriausia, yra bendra. Dėl to viskas, kas geriausia pas mus, dirvonuoja. Pažiūrėkite, Kaunas apžėlęs krūmais, o „Kausta“ bene vienintelė įmonė, pajėgi sutvarkyti Neries pakrantę. Jeigu ir juos atbaidysime, tada niekas nieko daugiau nebedarys“, – sakė G.Natkevičius.
Nenorėjo ir Eifelio bokšto
Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Architektūros katedros vedėjas docentas Edmundas Jackus pripažino: visuomenei trūksta informacijos, kaip iš tikrųjų atrodys gyvenamųjų namų kvartalas ir jį nuo potvynių saugantis pylimas.
„Ne visos ar klaidingos informacijos turėjimas ar blogai suprasta informacija tokius šurmulius ir kelia. Reikia dažniau rengti viešus pasišnekėjimus su visuomenė. Kita vertus, visuomenės lūkesčiai dažnai būna keistoki“, – sakė E.Jackus.
Urbanistas minėjo, kad neretai mieste gyvenantys žmonės nori tokio komforto lygio, kokį galima pasiekti tik apsistojus užmiestyje.
„Norima, kad pro langus nesimatytų kaimynų, kad aplinkui būtų daug medžių. Tačiau miestas yra miestas su sava specifika. Užsienio šalių miestus kertančios upės jau seniai įrėmintos krantinėmis, jose įrengtos terasos. Tačiau tai įvykę per daugelį metų. Kita vertus, sunkiai įsivaizduoju priešais senamiestį iškilusią kelių metrų betoninę sieną“, – samprotavo docentas E.Jackus.
Anot urbanisto, reikia suprasti ir nekilnojamojo turto plėtotojus, kurie investuodami į projektus siekia gauti pelno. Kita vertus, jų užmojai neturėtų prieštarauti viešajam interesui, miestiečių lūkesčiams, – mano E.Jackus.
Urbanistas visiškai natūralia pavadino kilusią diskusiją dėl statybų Brastos gatvėje. Pasak jo, tai natūralus procesas demokratinėje visuomenėje.
„Architekto darbą visi pradeda vertinti nuo to, kai imama kasti pamatų duobė. Panašiai buvo visais laikais. Prisiminkime Eifelio bokštą, kurio statyboms priešinosi dalis visuomenės, o vėliau reikalavo nugriauti. Tačiau šiandien bokštas tapo pagrindiniu Paryžiaus simboliu“, – sakė E.Jackus.
Kraštovaizdžio nebjauros?
Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pripažino, jog apsauginis pylimas reikalingas apsaugoti iškilsiančius statinius nuo potvynio.
Pasak K.Vanago, šiuo metu formuojamas pylimas taps viešai prieinamas kauniečiams, šį statinį bendrovė ketina padovanoti miestui. Pylimo formavimo darbus ketinama baigti iki rugsėjo mėnesio.
K.Vanagas ramino kauniečius teigdamas, kad apsauginis pylimas nebus užklotas vientisomis gelžbetonio plokštėmis. Betono konstrukcijomis ketinama sutvirtinti pylimo šlaitą, o tarpus – apželdinti.
„Dabar šioje vietoje želia krūmynai. Kyla klausimas: ar dabar tai yra labai gražu? Pastačius pylimą bus įrengti pasivaikščiojimo takai. Vienas jų drieksis prie pat vandens, kitas – keliais metrais aukščiau. Taip pat nutiesime ir dviračių taką“, – kalbėjo bendrovės „YIT Kausta“ vadovas.
Bendrovė jau pateikė paraiškas gauti leidimą pirmojo pastato statybai. Kai tik jis bus gautas, darbus ketinama pradėti nedelsiant. Didelės kompanijos pajėgumai leidžia tai padaryti.
„Miesto ir jo vadovų pozicija aiški. Tikiuosi, jog leidimui išduoti kliūtys nebus daromos. Vien detaliojo plano rengimas truko trejus metus, kai paprastai ši procedūra trunka maždaug pusmetį“, – minėjo K.Vanagas.
Dar ne vėlu sėsti prie derybų stalo
Nerijus Valatkevičius Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Pylimas, saugantis iškilsiančius statinius nuo užliejimo potvynių metu, šioje vietoje reikalingas.
Jis gerokai padidins ramaus miego koeficientą.
Manau, jog šio pylimo įrengimui prieštaraujantys mano kolegos, ko gero, nepasižiūrėjo į potvynių žemėlapį. Juk sklypas, kuriame bus pradėtos statybos, – žemoje vietoje, prie pat – Nemuno ir Neries santaka.
Kita vertus, šiuo metu kylantis pylimas nėra pats gražiausias. Jo konstrukcija kiek įmanoma nupiginta. Manau, jog dar ne vėlu sėsti prie derybų stalo ir su bendrovės „YIT Kausta“ atstovais pasikalbėti apie galimus kitus sprendimo būdus.
Iš tiesų, pirminiame projekte buvo numatyta krantinėje įrengti laivų prieplauką. Mano žiniomis, tik vėliau paaiškėjo, kad upėje nėra farvaterio, todėl laivyba šioje vietoje sunkiai įmanoma.“
Verslo investicijos atgaivins pakrantę
Visvaldas Matijošaitis Kauno miesto meras
„Aš labai teigiamai žiūriu ir sveikinu visas į miestą ateinančias investicijas. Esu susipažinęs su šiuo projektu, manau, kad šioje vietoje susiformuos naujas ir labai gražus gyvenamųjų namų kvartalas. Smagu, jog ilgą laiką apleista buvusi teritorija tvarkoma. Juk ilgus dešimtmečius šioje vietoje vešėjo tik krūmynai.
Žmonės iš aplinkinių miestų turės galimybę keltis ne į Vilnių, o savo gyvenimui ir darbui rinktis Kauną.
Bendrovė „YIT Kausta“ į Neries krantinės sutvarkymą investuoja beveik 1,5 mln. litų. Jie tvarko ne tik savo sklypo ribose esančią pakrantę, bet ir toliau nusidriekiančius plotus.
Manau, jog apsauginio pylimo konstrukcija labai gerai apgalvota, pasirūpinta čia vaikščiosiančių kauniečių saugumu. Juk darbą atliko savo srities žinovai, profesionalai. Tikrai nemanau, jog reikėtų sėsti prie derybų stalo ir su statytojais iš naujo diskutuoti apie tai, kaip turėtų atrodytų apsauginis pylimas.
Kilusias aistras bei diskusijas, verta ar neverta čia statyti namus, vertinu skeptiškai. Vos tik kažkas imasi darbų, tuojau atsiranda asmenų, prieštaraujančių bet kokiai pažangai. Ko gero, greitai net nusičiaudėti negalėsiu, tuojau būsiu apkaltintas oro teršimu.“
