„Ne estai ir latviai išsiskyrė savo investicijomis į prekybos centrus. Čia labiau pastebimas lietuvių išskirtinumas“, – sakė spaudos konferencijoje nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Nuo 2010 iki 2014 metų Talinas pastatė septynis naujus prekybos centrus ir dar šešis praplėtė. Ryga stengėsi neatsilikti, ten taip pat išdygo septyni nauji centrai. Tuo metu Vilniuje atsirado tik trys nauji tokie objektai, o vienas buvo praplėstas. Mūsų sostinė nusigręžė nuo kaimynų ir atsidėjo būsto plėtrai.
Lietuviai daigina gyvenamąjį būstą
Palyginti su Talinu ir Ryga, naujų butų statybos plėtra per pastaruosius penkerius metus Vilniuje vyksta bent 2 kartus sparčiau.
Vilniaus mieste gyvenamojo būsto paklausa yra gana nuspėjama ir aiški. Lietuvos sostinėje būsto pasirinkimas yra didelis, statoma tikrai daug namų ir butų. Šiuo metu būsto pasiūla yra didesnė nei paklausa.
„Galima pasidžiaugti, kad Vilniuje būsto kainos auga lėčiau nei žmonių atlyginimai. Tai daro būstą įperkamesnį. Latvijoje yra labai daug būstų, pastatytų ankstesniais metais, tačiau dar neišparduotų.
Rygoje yra nemažai naujos statybos objektų, kurių kokybe žmonės abejoja, todėl ir nėra linkę pirkti. Be to, Latvija turi labai didelį prieškrizinių projektų portfelį“, – kalbėjo S.Vagonis.
Kodėl Taline neinvestuojama į gyvenamąjį būstą, nors kainos nuo krizės pakilo daugiau kaip 80 proc., niekas pasakyti negali. Būsto kainos čia laikosi didžiulės, tačiau toliau sėkmingai plečiami komerciniai pastatai. Žinoma, Estijoje atlyginimai yra dideli, todėl ir būsto kainos juos tenkina.
Stebina kainų skirtumai
Būsto kainos tarp trijų Baltijos šalių taip pat labai skiriasi. Galima palyginti senos statybos 2 kambarių buto šalia sostinių miegamųjų rajonų kainas. Vilniuje tokio buto vidutinė vertė būtų 850–1 200 eurų už kv. m.
Tuo tarpu Estijos sostinėje toks butas kainuotų 1 100–1 400 eurų už kv. m. Mažiausia kaina išlieka Rygoje – 600–850 eurų už kv.m. Tai parodo, kad Taline butai beveik du kartus brangesni nei Rygoje.
Kitas įdomus aspektas, kad didžiausia Baltijos regiono sostinė Ryga pasižymi didžiausiu būsto kainų intervalu. Rygoje yra ir pigiausių, ir brangiausių butų.
Lenkiame kaimynus investiciniais sandoriais
Kalbant apie komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių apimtis Baltijos šalyse, skaičiai džiugina lietuvius. Kol mūsų kaimyninėse šalyse investicijos praėjusiais metais mažėjo, Lietuvoje jos ūgtelėjo.
2014 metais modernaus komercinio nekilnojamojo turto (biurų, prekybos, sandėlių) buvo įsigyta už 204 mln. eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei Estijoje ar Latvijoje. Džiugu, kad galime bent kuo nors pasidžiaugti ir palenktyniauti.
Kas stato mums butus?
Per 2010–2014 metus penki didžiausi plėtotojai Vilniuje pastatė net 2 814 butų. Tai sudarė beveik 40 proc. visos butų pasiūlos.
Per 12 metų didžiausi butų projektai Vilniuje buvo trys: „Perkūnkiemis“, S.Neries g. statybos ir „Bajorų kalvos“. Beje, tik pastarojo projekto statytojas „Hanner" toliau vykdo veiklą. Kitos dvi įmonės ją nutraukė. Šie trys plėtotojai, įgyvendindami šiuos projektus, pastatė beveik 5 tūkst. butų.
Tokie projektai Lietuvoje yra rekordininkai. Rygoje ar Taline didžiausi projektai – tik apie 700 butų, lietuviai sugeba pasiūlyti dvigubai ar net trigubai daugiau.
Pirkėjai nerimauja dėl įvykių Ukrainoje
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ duomenimis, klientai nerimauja dėl daugelio dalykų ir dažnai kreipiasi į bendrovę. Norėdama išsiaiškinti klientų poreikius įmonė atlieka apklausas.
Tarp daugelio klausimų buvo teiraujamasi, ar neramumai Ukrainoje turi įtakos apsisprendimui įsigyti būstą Lietuvoje. Tik mažiau nei trečdalis pasakė, kad tai neturi jiems jokios reikšmės. Dauguma žmonių prieš įsigydami būstą apie tai galvoja ir tai juos stabdo.
Paaiškėjo, kad dėl neramumų Ukrainoje ir Rusijoje jautriausiai reaguoja pirkėjai iš Rytų šalių, kurie anksčiau įsigydavo NT kurortiniuose šalies miestuose – Druskininkuose ar kituose.
