S.Trifonovas, rusų istorikas ir Karaliaučiaus universiteto dėstytojas, jau keletą metų užsiima Gintaro kambario paieška. Jau keletas metų, kaip jis laikosi nuomonės, jog vokiečiai jo neišvežė iš Karaliaučiaus. Išanalizavęs dokumentus jis priėjo išvadą, kad naciams neužteko laiko saugiai išvežti senovės paminklą.
Kambarys paslėptas bunkeryje?
S.Trifonovo nuomone, vokiečiai paslėpė kambarį saugioje vietoje. Kaip vieną iš galimų jo buvimo vietų jau 2010 metais mokslininkas nurodė von Lasho bunkerį. Būtent jame per Raudonosios Armijos puolimą kartu su štabu slėpėsi generolas Otto Laschas.
Ši versija labai tikėtina, kadangi būtent iš Karaliaučiaus atkeliavo paskutinės žinios apie kambarį – 1945 metų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje jis gulėjo supakuotas į dėžes Karaliaučiaus pilyje. Čia jo pėdsakai dingsta.Tačiau yra žinoma, kad generolas von Lashas buvo asmeniškai atsakingas už jo likimą, o tai, pasak Trifonovo, yra įrodymas, kad kambarys yra bunkeryje.
Bunkeris yra maždaug per kilometrą nuo 1967 metais sugriautos Karaliaučiaus pilies. Jis miesto centre, tačiau smarkiai sugriautas. Statinys užpiltas žemėms ir užlietas vandeniu. Šiuo metu bunkeris neprieinamas. Pernai lapkritį S.Trifonovo vadovaujama žmonių grupė pro liuką į bunkerį nuleido zondą. Pasirodo, kad gilumoje yra du įėjimai į požeminius tunelius ir didelė negabaritinių matmenų metalinė dėžė.
„Po pagrindiniais bunkerio požeminiais sutvirtinimais 10 metrų gylyje tęsiasi du tuneliai. Vieno iš jų nuotraukoje aiškiai matosi didelė dėžė su rankena (...). Tikimės, kad joje yra Gintaro kambarys. Skydų, iš kurių jis yra surenkamas, matmenys yra 2 x 2,5 m ir jie laisvai gali tilpti dėžėje“, – sakė agentūrai „TASS“ S.Trifonovas.
Mokslininkas dabar planuoja atkasti bunkerį ir ištraukti dėžę. Bunkeris gali turėti dar vieną, papildomą aukštą, jis taip pat turi daug požeminių sandėlių – S.Trifonovo grupė, tarp kitko, aptiko 2 x 7 m ploto sandėlį.
Informacija apie sensacingą atradimą pasirodė daugelyje rusiškų informacinių portalų.
Komentatoriai reaguoja santūriai ir siūlo kol kas dar nedžiūgauti, nors pabrėžia, kad von Lasho bunkeris yra ta vieta, kur kambarys buvo laikomas. Tačiau jie įspėja, kad tai ne pirmoji tokio pobūdžio naujiena. Kandesni yra internautai. Savo komentaruose jie tyčiojasi, kad jeigu bunkeryje yra vandens, gal kartais S.Trifonovas atras ir Atlantidą.
Užsakytas pas Gdansko meistrą
Gintaro kambario istorija prasidėjo pačioje XVIII amžiaus pradžioje. Tuomet Prūsijos karalius Frydrichas I užsakė pagaminti gintarinį kabinetą savo rūmams Charlottenburge prie Berlyno. Kadangi geriausi gintaro meistrai tuo metu gyveno Gdanske, užsakymas turėjo būti atliekamas šiame mieste. Jo išvaizdą ir konstrukciją prižiūrėjo taip pat iš Gdansko kilęs skulptorius ir architektas Andreas Schlüteris, kuris 1699 metų lapkričio 2 dieną pradėjo vadovauti Berlyno pilies statybai.
Už gintarinius skydus buvo atsakingas Gottfriedas Wolframas, vėliau darbą tęsė Gdansko cecho meistrai – Gottfriedas Turau ir Ernestas Schachtas. Užbaigtas kūrinys prie Berlyno ilgai neužsigulėjo. 1716 metais caras Petras I Didysis, lankydamasis su vizitu Prūsijoje, taip susižavėjo kūriniu, kad Frydrichas Vilhelmas (Frydricho I sūnus – Red.) jam šį prašmatnų kambarį padovanojo kaip draugystės įrodymą ir tvirtos sąjungos patvirtinimą.
Kambarys buvo išvežtas į Sankt Peterburgą ir pirma įstatytas į Vasaros rūmus, o vėliau į Žiemos rūmus. 1755 metais kambarys buvo perkeltas į Carskoje Selo rūmus, kurie taip pat yra Sankt Peterburge. Tuo metu kambarys jau turėjo kiek kitokią formą: originalaus dizaino kambarys, skirtas kabinetui, buvo paverstas didesne sale, papildžius, be kitų detalių, 24 veidrodžiais ir sietynais.
Toks kambarys išliko iki pat 1941 metų. Tada meno istorikai atliko inventorizaciją ir kitų metų vasarą supakavo į dėžes. Tada kambarys buvo pervežtas į Karaliaučiaus pilį, kur požemiuose turėjo laukti evakuacijos. Tai paskutinė žinia, susijusi su Gintaro kambario likimu.
Kur buvo ieškoma kambario?
Gintaro kambario ieškojo tūkstančiai žmonių. Tarp jų buvo ir istorikų, ir lobių ieškotojų, ir agentų bei politinių biurų narių. Be daugelio, neretai iš piršto laužtų pėdsakų, jo rasti taip ir nepavyko. Sąmokslo teorijų šalininkus intrigavo faktas, kad Karaliaučiaus pilies saugotojas daktaras Alfredas Rohde mirė neaiškiomis aplinkybėmis. Kambario buvo ieškoma ir nuskendusiame laive „Wilhelm Gustloff“, ir Gdanske, gauleiterio ir SS obergrupenfiurerio Alberto Forsterio istorinės rezidencijos požemiuose.
Šiuo metu tyrinėtojai nagrinėja tris hipotezes: kambarys tebėra Karaliaučiuje, sudegė arba buvo sunaikintas per karą arba pateko į kokio nors milijonieriaus privačią kolekciją.
Carskoje Selo rūmuose dabar yra Gintaro kambario kopija, kuri ten įrengta 2003 metais.
Parengė Leonas Grybauskas
