Nebūtinai gerais žodžiais minimi buvę įvairių Europos šalių vadovai, kuriuos greičiau galima pavadinti valdovais, mėgavosi prabanga.
Kai kurios jų poilsio vietos yra kone architektūros paminklai, tik ne visus juos galima išvysti iš vidaus, rašo Forbes.ru.
Šeimininkai. Feltrinelli – tai Italijos fašistų diktatoriaus Benito Mussolini vila Garnjane (Šiaurės Italija).
Iš čia 1945-ųjų balandžio 17 d. dučė išsirengė į paskutinę savo kelionę – Milaną, o grįžtant buvo nušautas. Neaišku, ar partizanų, ar sąjungininkų.
Vėliau pilį ir jį juosiančias žemes įsigijo leidėjo Giancomo Feltrinelli šeima. Naujasis savininkas subūrė teroristų grupuotę ir viloje buvo įrengęs jos bazę. Čia ir susisprogdino gamindamas bombą.
Dabar vila su antikvarine kolekcija ir senomis knygomis priklauso rusų oligarchui Viktorui Vekselbergui.
Už pastatą, iškilusį ant Gardos ežero kranto ir tapusį paskutine B.Mussolini ir jo meilužės Claros Petacci buveine, rusų turtuolis paklojo 40 milijonų dolerių.
Paslaptys. Vos 8 kilometrai nuo Abchazijos kurorto Picundos stovi kruvinojo SSRS diktatoriaus Josifo Stalino vila.
Šį statinį J.Stalinas atsitiktinai pamatė 1926 metais. Ankstesnis jo savininkas spruko į Suomiją metęs viską, taip pat ir nuostabią sodybą su ten buvusiais prabangiais daiktais.
J.Stalinas įsakė šį pastatą suremontuoti.
Tuo užsiėmė jaunas Peterburgo architektas Vladimiras Gelfreichas. J.Stalinas nuolat teikė pataisas: išlikę brėžiniai išmarginti pastabomis raudonu pieštuku.
Būtent pats diktatorius pasiūlė slaptus perėjimus tarp statinių, kurie praverstų pasikėsinimo ar pagrobimo atveju. Dar prieš statybų pradžią vietos gyventojams buvo meluojama, kad ten statoma pasienio komendantūra, į kurią geriau nekišti nosies.
Vila savo duris lankytojams atvėrė neseniai. Dabar žmogaus, paklojusio 100 rublių (dabartiniu kursu – vos 1,35 euro), laukia grupinė ekskursija pavadinimu „Svečiuose pas J.Staliną“.
Našta. 14 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatai ir dar 4,5 hektaro sklypas – tai Rumunijos diktatoriaus Nicolae Ceausescu rūmai.
Auksiniai čiaupai, sūkurinės vonios, persiški kilimai ir slėptuvė branduolinio karo atveju: nuo 1989-ųjų, kai N.Ceausescu su žmona buvo sušaudyti, jų turtas Rumunijos valstybei tapo nepakeliama našta. Šią rezidenciją buvo mėginama paversti aukštų užsienio svečių priėmimo vieta, bet tokie į Rumuniją užsuka nedažnai.
Devintojo dešimtmečio pradžioje N.Ceausescu Rumunijoje buvo įvedęs griežčiausio taupymo režimą.
Miestuose savavaliavo ekonominė policija, o kaimų žmonės net badavo. Užtat N.Ceausescu šeima švaistė pinigus.
Rumunijos politinio lyderio rezidencijos drabužinėje buvo saugomi 365 vienkartiniai kostiumai. Lyderis bijojo būti nunuodytas ir ypač baiminosi nuodais prisotintų drabužių, todėl kasdien vilkėjo naują kostiumą. Kitą rytą jis būdavo sudeginamas.
Kostiumų nebeliko, o krosnis, kurioje jie buvo deginami, tebestovi. Ir laukia naujo šeimininko, kaip ir visa rezidencija. Tačiau įsikurti čia niekas kol kas nepanūdo.
Kompromisas. Dėl XVI amžiaus tvirtovės ir parko, kuriame vasaras leido Ispanijos generalisimas Francisco Franco, daug metų vyko ginčas tarp jo dukters Marios del Carmen Franco ir pačios valstybės.
Šią pilį valstybė pripažino kultūros vertybe ir įpareigojo atverti ją visuomenei.
Juolab kad ji iš ankstesnių jų savininkų buvo atimta F.Franco šalininkų 1938-aisiais ir padovanota brangiajam vadui nuo neva dėkingos Galisijos tautos.
Matyti žmonių savo pilyje vienintelė F.Franco atžala nepageidavo.
Tačiau praėjusią vasarą buvo pasiektas kompromisas. Keturias dienas per mėnesį F.Franco palikuoniai išvyksta iš pilies ir bet kuris norintis gali atverti vartus, užeiti į generalisimo biblioteką, svetainę, kabinetą ir pasijusti žmogumi, kuris 36 metus valdė Ispaniją.
Sala. Jugoslavijos buvusio lyderio Josipo Broz Tito vasaros rezidencija Kroatijos Brijunio saloje – viena iš jo 33 asmeninių poilsiaviečių. Bet šią vilą jis itin mėgo.
Čia Jugoslavijos lyderis gyveno 1947–1979 m. Čia stovėjo jo didžiulė jachta „Čaika“.
Joje J.Broz Tito priimdavo svečius – kosmonautę Valentiną Tereškovą, Italijos kino legendą Sophią Loren, JAV prezidentą Dwightą Eisenhowerį.
Pastarasis J.Broz Tito padovanojo prabangų smaragdo žalumo „Cadillac“, kuriuo ir dabar vežiojami svečiai. Tik už pinigus.
Nuo 1986 metų jo įpėdiniai mėgina iš valstybės prisiteisti teisę į nuosavybę. Bet kol kas valstybė jiems nežada nieko, net nemokamų bilietų į muziejų, kuriuo paversta ši vila.
Muziejus. Kas dedasi neseniai nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus rezidencijoje, esančioje Mežigorjėje šalia Kijevo, tapo žinoma tik prieš metus, kai jis spruko iš šalies.
Pasirodo, buvęs valstybės vadovas savaip suvokė grožį.
Rezidencijos istorija prasidėjo 2007-aisiais, vilai tapus privačia V.Janukovyčiaus nuosavybe.
Čia – įmantriomis skulptūromis apstatytas parkas, zoologijos sodas, futbolo aikštė, golfo laukas, tvenkiniai, 3,5 tūkst. kv. m šiltnamis, degalinė, garažas su automobilių kolekcija.
V.Janukovyčiui pabėgus iš šalies, į šią rezidenciją buvo įsiveržę pasipiktinę piliečiai. Nuo praėjusios vasaros Mežigorjė gavo oficialų Korupcijos muziejaus statusą. Už bilietus mokėti nereikia.
Sekite mus „Facebook“!
Parengė Ona Kacėnaitė
