Ar šis kainų smukimas gali būti sietinas su šešėlinės ekonomikos apraiškomis?
Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigė, kad buvo įdomu atrasti tokį faktą būsto rinkoje: „Statybinių medžiagų, statybos darbų kainos bei statybininkų atlyginimai praėjusiais metais nemažėjo, tačiau Vilniaus neapimančioje didesnėje Lietuvos dalyje naujos statybos namai akivaizdžiai atpigo. Spėjame, kad pagavome kipšą už uodegos, o tas kipšas yra šešėlinės ekonomikos apraiškos.“
Pasak Registrų centro atstovo, panašu, jog praėjusiais metais Lietuvoje ir ypač už sostinės ribų daugiau nei bet kada anksčiau buvo atsiskaitinėta grynaisiais pinigais, kuriuos statytojai ir naujos statybos namų pirkėjai buvo suinteresuoti nuslėpti. Šis interesas atsiranda tuomet, kai pinigai įgyjami neskaidriais būdais.
Nekilnojamojo turto RE/MAX konsultantė Džiuginta Daujotaitė-Glėbienė pastebėjo, kad praėjusiais metais statybos tendencingai brango. Todėl sunku rasti logišką paaiškinimą, kodėl galėjo pigti individualūs naujos statybos namai.
Moteris teigė, kad 2014 metais buvo jaučiama, kad pirkėjai dažniau atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. Žmonės iki euro įvedimo norėjo išleisti visus grynuosius pinigus ir lėšas.
Sumažės rinkos aktyvumas?
Registrų centras prognozuoja, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas.
„Euro įvedimas yra svarbus veiksnys, kuris įtakos pokyčius nekilnojamo turto rinkoje. Kita vertus, žvelgdami į praėjusius metus, kai ekspertų ir Registrų centro duomenimis, buvo prognozuotas mažesnis būsto kainų kilimas, o pasibaigus metams paaiškėjo, kad jis sudarė apie 10 procentų per metus.
Tai priverčia susimąstyti, kad ne visi turto kainas lemiantys veiksniai šiandien Lietuvoje yra įvardinti ir tinkamai įvertinti. Kad ir kokios būtų prognozės, jos yra pasmerktos ir tam tikram netikslumui“, - teigė A.Petrošius.
Kainos išliks stabilios?
Registrų centro atstovas svarsto, kad šie metai NT rinkoje didelių permainų nežada: „Šiemet prognozavome mažesnį kainų kilimą nei buvo 2014 metais, kadangi nekilnojamojo turto rinką paveiks su euro įvedimu susijęs pirkėjų inertiškumas.
Tai reiškia, kad pirmuosius du mėnesius, o galbūt ir visą pirmą pusmetį vartotojų rinkos aktyvumas bus mažesnis. Tas aktyvumas ir gali įšaldyti nekilnojamojo turto kainas.“
„Tikime, kad nekilnojamasis turtas šiek tiek pabrangs. Tačiau kiek, to mąsto negalime įvertinti, nes Lietuvai prieš tai dar neteko pereiti prie europinės valiutos. Kainų brangimas turėtų viršyti bendrą infliacijos lygį. Greičiausiai jis nesieks tų 10 procentų, kurie buvo užfiksuoti praėjusiais metais. Sunku tiksliai prognozuoti. Antrąjį šių metų pusmetį galėsime užtikrintai kalbėti, koks scenarijus pildosi“.
Būsto pasiūla 2015 metams yra išaugusi ir vis dar tebeauga. „Išaugusi naujo kokybiško būsto pasiūla daro neigiamą spaudimą kainoms. Tai veiksnys, kuris neleidžia būsto kainoms labai išaugti“, - sakė A.Petrošius.
Pasak konsultantės D.Daujotaitės-Glėbienės, šiais metais didelių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje nėra. Viskas nusistovėjo 2014 metų antrame pusmetyje.
Panašios kainos išliko ir po euro įvedimo jos turėtų nesikeisti. Yra tikimybė, kad norint išparduoti naujus vystomus objektus, kainos gali būti koreguojamos būtent dėl pasiūlos pertekliaus, bet tikrai ne dėl euro.
„Turime nepamiršti, kad vienu metu Lietuvos būsto rinkoje vyksta keli stambūs judėjimai. Vienas jų - pirmojo būsto įsigijimas. Pirmąjį būstą įsigyja dažniausiai jaunesnės mažesnių pajamų šeimos, kurioms nėra lengva gauti paskolą iš banko. Pirmajam būstui paprastai renkamasis pigesnis senesnės statybos nekilnojamasis turtas, kurio kainos dažnai yra žemesnės.
Kitas judėjimas – gyvenimo sąlygų gerinimasis. Gerėjant ekonominei situacijai, paprastai žmonės nori pasigerinti ir savo buitines sąlygas, būstą. Tuomet iš senesnės statybos yra keliamasi į naujos statybos būstą. Visų šitų jėgų sandūroje ir formuojasi ta galutinė nekilnojamojo turto kaina“, - aiškino lrytas.lt pašnekovas.
Kiti metai - paskutiniai, kada Lietuvoje bus galima statyti B klasės energinio naudingumo namus. „Pastatyti A energetinės klasės statybos namą plėtotojams ir statytojams kainuos brangiau, tačiau gyventojams tokių butų išlaikymas atsieis pigiau. Dalį žmonių ši pataisa paskatins greičiau priimti sprendimus ir įsigyti būstą. Tačiau tai greičiausiai neturėtų būti masiškas reiškinys“, - svarstė D.Daujotaitė-Glėbienė.
Daugiau apie nekilnojamąjį turtą - mūsų „Facebook“!
