Vienas iš jų – Ramūnas Vasiliauskas. Iš Naujosios Akmenės kilęs klaipėdietis sename bendrabutyje turi apie 30 kv. metrų patalpas pirmame aukšte.
Patalpas klaipėdietis nusipirko dar 2002 metais iš varžytynių. Turtą vyras įsigijo už 200 litų. „Nesvarbu, už kiek pirkau. Galiu pašto ženklą nusipirkti už litą, palaukti šimtą metų ir jį parduoti už du šimtus tūkstančių“, – aiškino tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis savininkas.
Bendrabutyje jis pradėjo verslą – atidarė kompiuterinę, nuomojo vaikiškus nešiojamuosius kompiuterius. Vėliau patalpoje įregistravo statybų įmonę. Pastaruosius kelerius metus jokios veiklos ten nevykdė.
Paklaustas, kokios sumos norėtų už turimas patalpas, R.Vasiliauskas nusijuokė: „Iš viso nenorėčiau, kad patalpas griautų. Tai yra nekilnojamasis turtas, mano nuosavybė. Nemaniau, kad namą reikės griauti.“
Savivaldybė pasiūlė iš jo patalpas nupirkti už 1 litą. „Tiesa, vėliau arogantiškai pasiūlė kainą padvigubinti“, – prisimena klaipėdietis. Jis piktinasi, kad mokėjo mokesčius, tvarkė turimą turtą, o dabar gali jo netekti.
Antrąkart paklaustas, kiek norėtų gauti, vyras paaiškino, kad patalpas parduotų ne mažiau kaip už 30 tūkst. litų. „Nuo tiek pradėčiau šnekėti. Patalpos yra tinkamos komercinei veiklai, tai yra miesto centras, pirmas aukštas, galima net vilkiku privažiuoti. Yra privalumų“, – aiškino vairuotojas.
Tiesa, R.Vasiliauskas pripažino, kad bendrabutis atrodo apgailėtinai. Dalis pastato pastaruosius pusę metų aptverta apsaugine tvora, kad praeiviai jį saugiai aplenktų.
Meistrui nupirko kitas patalpas
Vienam namo bendraturčių Vidui Kazlauskui savivaldybė padėjo įsigyti panašias patalpas maždaug 200 metrų nuo buvusios jo darbovietės. Meistras griūvančiame name taisė buitinę techniką.
„Dirbu šį darbą apie 30 metų. Dabartinės patalpos ir dydžiu, ir kokybe labai panašios į tas, kurias turėjau. Mane ir ten tenkino, ir čia tenkina“, – pripažino vyras. Jo taisykla namo pirmame aukšte veikė iki pat praėjusių metų, kol jis persikėlė į kitą vietą.
„Kol dirbau senose patalpose, man rūpėjo, kad namo negriautų. Dabar nėra jokio skirtumo – griaus ar negriaus“, – aiškino gyventojas. Jo klientai liko tie patys. Jis džiaugėsi, kad išsaugojo savo darbo vietą.
Kiti bendraturčiai savivaldybei negalėjo įrodyti, kad tebevykdo kokią nors veiklą pastate. Todėl jiems valdžia ir nepadėjo įsigyti atitinkamų patalpų.
„Nemanau, kad tai turiu įrodinėti. Veiklos pastate nevykdžiau dėl savivaldybės kaltės. Kituose butuose išdaužyti langai, į mano patalpas bėga vanduo, ir aš negaliu tų patalpų susiremontuoti“, – aiškino R.Vasiliauskas.
Vyras dalyvavo parengiamajame posėdyje, kuriame teismas klausė, kodėl abi pusės nerado kompromiso. „Kaip jį galima rasti, jei turėjome patalpas, o dėl savivaldybės kaltės jų neteksime. Savivaldybė apleido pastatą, o dabar sako, kad jį reikia griauti“, – skundėsi klaipėdietis.
Pastatas nebegyvenamas, didelė dalis kambarių priklauso savivaldybei.
R.Vasiliauskas įtarimą sukėlė tai, kad buvo pakeista ir žemės sklypo paskirtis. Iš gyvenamosios ji tapo komercine. Vyras girdėjo, kad esą toje vietoje turįs atsirasti prekybos centras.
Iš viso yra 5 žmonės, kurie nesutinka, kad namas būtų nugriautas.
Namas – avarinės būklės
Akmenės rajono savivaldybės nuomonė – priešinga. „Be langų, be durų, yrančios konstrukcijos, vanduo bėga kiaurai, sienos peršlapusios. Didelė grėsmė pastatui. Sausio 5 dieną užfiksavome, kad vienas sluoksnis sienos pradėjo griūti“, – apie bendrabučio būklę pasakojo Akmenės rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistė Irena Čekienė.
Jai nerimą kelią pastato nesaugumas aplinkiniams gyventojams ir vaikams: „Visai šalia – vaikų darželis, daugiabučiai, vaikai vaikšto.“
Savivaldybė artimiausiems metams išnuomos apsauginę tvorą, už kurią ir nepatenkinti bendraturčiai turės sumokėti savo dalį.
Penkiaaukštis namas statytas 1972 metais. Jame 96 butai su bendromis virtuvėmis ir koridoriais.
Kai kurie jų buvo socialiniai būstai. Namo būklei prastėjant, žmonės ėmė išsikelti, savivaldybė už simbolinę kainą supirkinėjo butus.
Patalpas taip įsigijo ir keli smulkieji verslininkai. „Jie pirko butus tada, kai namas jau buvo prastos būklės – išlaužytas, išdraskytas“, – tikino valdininkė.
2012 metais komisija pripažino pastatą avarinės būklės. Bendrabučio eksploatacija nutraukta dar 2002 metais.
Nėra gyventojų, nėra ir renovacijos
Savivaldybė anksčiau nesvarstė galimybės namą remontuoti. „Tai būtų neracionalu. Naujoje Akmenėje, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja gyventojų skaičius. Rodos, dviejuose daugiabučiuose liko keli gyventojai, tad šilumą tiekianti įmonė, kad nedirbtų nuostolingai ir tų pastatų nereikėtų eksploatuoti, iš gyventojų supirkinėjo butus.
Dėl socialinio būsto problemos nėra. Savivaldybei remontuoti tokį didžiulį pastatą būtų neekonomiška ir neracionalu“, – aiškino savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vedėja Audronė Skiparienė.
Anot teisininkės, bendraturčiai teisme nekalba, kad už butus nori gauti daugiau pinigų. „Bendraturčiai nori naudotis savo turimu turtu. O ten situacija labai grėsminga“, – sakė A.Skiparienė.
Ji patvirtino, kad žemės sklypas yra komercinės paskirties, tačiau jame neplanuojama prekybos centro statyba. „Jei pastatas būtų nugriautas, žemės sklypas būtų komercinės paskirties. Jei būtų ketinimų toje vietoje statyti kokį nors objektą, tie asmenys turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, o ne į savivaldybę. Interesų savivaldybė dėl šio žemės sklypo neturi“, – aiškino teisininkė.
Verslininkui, kuris dirbo griūvančiame name, savivaldybė padėjo pagal verslo skatinimo tvarką. „Jei iškeldinami turto savininkai, kurie užsiima verslu ir iš to pragyvena, savivaldybė kompensuoja naujų patalpų įsigijimo išlaidas. Patalpos buvo realiai naudojamos, dėl to buvo kompensuotas naujų patalpų įsigijimas“, – aiškino A.Skiparienė.
Teismas paprašė savivaldybės, kad ji įvertintų, kiek kainuotų pastato renovacija ar griovimas paliekant tik pirmą pastato aukštą. Tai bus apskaičiuota.
Teisme bus toliau nagrinėjamas savivaldybės ieškinys. Priešieškinių bendraturčiai nepateikė.
Daugiau apie nekilnojamąją turtą – mūsų „Facebook“ paskyroje!
