Už trijų sunkių metalinių, daugiau kaip metro storumo durų prasideda tunelis, kuris veda į slaptą bunkerį, esantį 270 metrų po žeme.
Komunistinės Jugoslavijos diktatorius Josipas Broz-Titas įsakė pastatyti bunkerį 1953 metais, kad galėtų apsaugoti šalies valdančiąją klasę nuo branduolinio smūgio.
To smūgio taip ir nebuvo – nesmogė ir Titas. Statinys galutinai buvo įrengtas 1979 metais – likus metams iki diktatoriaus mirties. (Beje, statybos darbai atsiėjo maždaug 4,6 mlrd. dolerių – Red.).
Jis niekada taip ir nepamatė U raidės formos komplekso, įrengto kalnuose, giliai po žeme, turinčio 100 miegamųjų ir „prezidentinį bloką“ su privačiais kambariais, skirtais tik jam, su gana plačia lova ir šalia esančiu vonios kambariu.
Komplekse, užimančiame 6500 kv. metrų plotą, būtų galėję pusę metų, neišeidami į lauką, gyventi ir dirbti 350 žmonių. Jame buvo sumontuoti autonominiai elektros generatoriai, vandens tiekimo ir oro kondicionavimo sistemos.
Apie šios 20 kilotonų stiprumo branduolinį smūgį galinčios atlaikyti slėptuvės egzistavimą žinojo tik keturi generolai ir saujelė ją saugojusių kareivių.
Dabar bunkeris yra atidarytas visuomenei kaip muziejus ir erdvė šiuolaikinio meno parodoms.
