Švedijos Lundo technologijų instituto tyrimai parodė, kad 80 proc. namų, kuriuose ketiname gyventi, jau yra pastatyti. Štai Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip pusė milijono individualių gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas gyventojų.
Maždaug du trečdaliai šių namų yra pastatyti prieš 50 ir dar daugiau metų, o tokiems namams eksploatuoti kasmet išleidžiamos fantastiškos pinigų sumos.
Plėtodama energetiškai efektyvių pastatų statybos technologijas izoliacinių sprendimų bendrovė „Paroc“ kartu su partneriais baigė bandomuosius energetiškai efektyvios individualių namų renovacijos projektus Švedijoje ir Suomijoje. Šie projektai buvo pavadinti bendru „RenZero“ pavadinimu.
„Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė dr. Audronė Endriukaitytė neabejoja, kad tokia energetiškai efektyvios individualių namų modernizacijos patirtis mums gali būti ypač naudinga.
Nebūtina išsikraustyti iš namų
Projekto „RenZero“ vykdytojai privalėjo sukurti tokią metodiką, kuria remiantis seni individualūs gyvenamieji namai taptų energetiškai efektyvūs ar net artimi beveik nulinės energijos klasės pastatams.
Taip pat jie siekė, kad šis renovacijos procesas nereikalautų specialių žinių, ypatingų įgūdžių ar instrumentų, kad kuo daugiau žmonių galėtų taip atsinaujinti namus ir kad ši renovacija greitai atsipirktų, be to, būtų ilgaamžė. Ir, žinoma, namuose po jų atnaujinimo būtų patogiau, sveikiau ir saugiau gyventi.
Tokia individualių namų renovacijos koncepcija buvo kuriama kaip kompleksinis sprendimas, apimantis atitvarų šiltinimą, atitvarų ir jų jungčių sandarumo gerinimą, langų bei durų keitimą efektyvesniais, naujos vėdinimo sistemos įrengimą ir šildymo sistemos modernizavimą, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą inžinerinėse namo sistemose.
Svarbu paminėti, jog namo modernizavimas buvo organizuojamas taip, kad gyventojams nereikėtų laikinai išsikraustyti iš savo būsto.
Įgyvendinant šį projektą Švedijoje ir Suomijoje aktyviai dalyvavo architektai, konstruktoriai, mokslininkai, inžinieriai, vėdinimo sistemų specialistai.
„Skandinavijos šalyse labai populiari karkasinė statyba, todėl šis projektas pirmiausia ir buvo orientuotas į tokių namų modernizavimą. Aišku, yra gana daug skirtumų tarp Baltijos šalyse ir Skandinavijoje prieš 50–70 metų vyravusių statybos technologijų, – sakė A.Endriukaitytė. – Šiaurės šalyse dominavo medinė statyba, o Lietuvoje – mūras. Tačiau ši optimalios renovacijos koncepcija gali būti taikoma ir Lietuvoje, pritaikant sprendinius prie pas mus dominuojančių konstrukcijų.“
Energetiškai efektyvios pastatų modernizacijos metodikas ir technologijas kompanijos „Paroc“ specialistai kuria jau daug metų. Jie vykdo ilgalaikę programą, orientuotą į energijos vartojimo mažinimą pastatuose. Praėjusį dešimtmetį „Paroc“ inicijavo ir realizavo energetiškai efektyvių pasyvių namų statybas Suomijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. Kartu su partneriais vykdė energetiškai efektyvios daugiabučio renovacijos projektą Suomijoje, pavadintą „Innova“ vardu.
„Mūsų tikslas yra kurti energetiškai efektyvios statybos ir renovacijos sprendimus, kurie užtikrintų komfortišką ir jaukų gyvenimą, saugią ir sveiką aplinką, sumažintų sąskaitas už šildymą ir aplinkos taršą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. savo laiko mes praleidžiame pastatuose, tad būtent pastatų saugumas bei komforto lygis lemia ir mūsų gyvenimo kokybę“, – įsitikinusi kompanijos atstovė.
Švedijos projektas
Švedijoje eksperimentinei individualaus namo modernizacijai buvo pasirinktas tradicinis medinio karkaso su dailylenčių apdaila individualus gyvenamasis namas Stokholmo priemiestyje. Tai 1945 metais pastatytas vieno aukšto, 125 kv. m bendrojo ploto namas, kuris 6-ajame dešimtmetyje dar buvo šiek tiek praplėstas. Prieš rekonstrukciją šio namo suminis energijos poreikis buvo 128 kWh/kv. m per metus, o po renovacijos jis sumažėjo net penkis kartus. Kaip tai buvo pasiekta?
Namo sienos ir cokolis buvo apšiltinti 300 mm storio vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis „Paroc Fal 1“ (dabar jas pakeitė „Paroc Linio 80“), akmens vatos plokštėmis. Nuo fasado buvo nuardyta medinių dailylenčių apdaila ir įrengta vandens garų izoliacija iš polietileno plėvelės, kuri kartu atliko ir oro barjero vaidmenį.
Tada namo sienos buvo apšiltintos surenkamais 300 mm storio „Paroc Renergia“ akmens vatos elementais. Palėpė papildomai apšiltinta universalios akmens vatos „Paroc Extra“ plokštėmis (storis 360 mm). Sienų izoliaciniame sluoksnyje specialiose spynose (rėmuose) sumontuoti nauji energetiškai efektyvūs langai ir durys. Įrengta rekuperacinė sistema ir gruntinis šilumos siurblys.
Pastatas susandarintas, vandentiekio vamzdžiai ir ventiliacijos ortakiai patikimai izoliuoti.
Aplink senuosius langus ir duris išorinėje pusėje buvo įrengti specialūs rėmai, vadinamosios spynos naujiems langams ir naujoms durims statyti taip, kad durys ir langai atsidurtų naujai įrengtame šilumos izoliacijos sluoksnyje.
Sienoms šiltinti buvo naudojami specialūs gamykloje pagaminti surenkami elementai „Paroc Renergia“. Projekto iniciatoriai siekė, kad sienų šiltinimas atitiktų energetiškai efektyvių pastatų reikalavimus, kad sienoms šiltinti skirti gaminiai būtų lengvai pernešami ir nesudėtingai montuojami.
Juos turėtų pakelti dviejų žmonių brigada, o tokiems gaminiams montuoti nereikėtų specialių žinių, įgūdžių ar ypatingų įrankių. Svarbu dar ir tai, kad naujasis gaminys būtų pagamintas iš natūralių ir ekologiškų medžiagų (medis, akmuo).
Suomijos projektas
Suomijoje eksperimentiniam projektui įgyvendinti buvo pasirinktas vadinamasis tipinis Suomijos karo veterano namas Rytų Suomijoje. Tai vieno aukšto namas su mansarda ir rūsiu iš medinio karkaso sienų, su medine fasado apdaila, skardiniu stogu. Iki šių dienų pastato konstrukcija buvo išlikusi tokia, kokia buvo nuo statybos 1948 metais. Bendras namo plotas – 182 kv. m.
Suomijoje, kaip ir Švedijoje, sienoms izoliuoti buvo naudojamas būtent šiems projektams sukurtas naujas „Paroc“ gaminys – „Renergia“ plokštės.
Tai ant faneros suklijuotos vertikaliai orientuoto plaušo plokštės su vėdinimo grioveliais, kurie užtikrina greitą drėgmės pašalinimą iš konstrukcijos.
Dėl faneros kraštuose suformuotų griovelių ir liežuvėlio jungčių kartu su klijais užtikrinamas sandarus elementų sujungimas ir sandarus pastato konstrukcijų izoliavimas. Naudojant šias specialias plokštes šilumos tilteliai buvo minimalūs, jų pagalba buvo sustiprintos medinės laikančiosios pastato konstrukcijos ir suformuotas nedegus besiūlis pastato apvalkalas.
Nuardžius senąją medinių lentų fasado apdailą ir stogo dangą buvo apšiltintas namo cokolis, o ant stogo užkelti specialūs šiltinimo skydai per visą namo ilgį.
Daugiau specialistų patarimų - "Facebook"!
