Suomijos laboratorijoje įrengtuose keturiuose skirtingomis medžiagomis izoliuotuose kambariuose identiškose vietose buvo įžiebti tokios pat kaitros ugnies židiniai. Tačiau viena patalpa ugnyje visiškai paskendo per 30 sekundžių, o kita, net padidinus kaitrą, neįsiliepsnojo 20 minučių.
Bandymams pasirinktos šios šilumos izoliacijos medžiagos: polistireninis putplastis (EPS), paprastai PIR vadinamas poliuretanas, PIR su specialia danga ir akmens vata.
Greičiausiai – vos per 30 sekundžių – užsidegė patalpa, kurios sienos buvo dengtos PIR.
Kiek daugiau laiko – 2 minučių 14 sekundžių – prireikė, kol liepsnos paskandino polistireniniu putplasčiu išmuštą kambarį.
Po 11 minučių 38 sekundžių ugnis apėmė patalpą, kurios sienų paviršiuje buvo PIR su specialia danga. O akmens vata neužsidegė per visą bandymo laiką.
Kas kam svarbu
Įmonės „Merko“ projekto vadovė projektavimo darbams Jūratė Rutkauskienė būtent akmens vatą, polistireninį putplastį ir poliuretaną įvardija populiariausiomis medžiagomis fasadams šiltinti.
Jos skiriasi savo kaina, šilumine varža, reagavimu į gaisrą, drėgmę ir kitais kriterijais, tad kiekviena jų turi savų privalumų.
„Pavyzdžiui, įvairūs putplasčiai pasižymi gera šilumine varža, jie yra pigi izoliacinė medžiaga, nesugeria drėgmės. Akmens vata – visiškai nedegios A1 klasės, jos stabilūs matmenys, lengvai montuojama, tačiau sudrėkusi ji praranda savo technines ir fizines savybes. Iš makulatūros pagaminta ekovata - ekologiška, purškiama ji užpildo visus plyšius, tačiau yra degi ir pasižymi rizika sukristi“, - aiškino J.Rutkauskienė.
Pasak jos, kalbant apie šių medžiagų atsparumą ugniai, reikia omenyje turėti ne tik termoizoliacinę medžiagą, bet ir visą fasado sienos konstrukciją. Akmens vata priskiriama prie saugiausių, nedegių medžiagų klasės (A1, A2), nes ji lydosi prie gana aukštos temperatūros. Tačiau ji ilgiausiai išlaiko kaitrą. Akmens vatą J.Rutkauskienės atstovaujama įmonė renkasi, kai projektuoja ir stato ventiliuojamus fasadus.
Polistireninis putplastis priskiriamas žemesnei E degumo klasei. Jo sudėtyje yra degimą slopinantys priedai, todėl jis gaisro metu atitvarose nesulaiko kaitros. Ant polistireninio putplasčio įrengus tinko sluoksnį, sistemos degumo klasė padidėja iki B-S1, D0. Tai atitinka gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad lauko sienos turi atitikti būtent šią degumo klasę.
Pasak J.Rutkauskienės, nors visos medžiagos turi savo ypatumų, jie nėra esminiai – jos visos atitinka saugumo, ilgaamžiškumo, šiluminės varžos ir kitus kriterijus, ir yra tinkamos fasadams šiltinti. Svarbu tik pasirinkti tinkamą sienos šiltinimo sistemą.
Planuojamiems tinkuoti namams parenkamos vienos šiltinimo medžiagos, ventiliuojamiems ar surenkamiems blokiniams namams – kitos. Tarkime, medinių konstrukcijų fasadams apšiltinti negalima naudoti putplasčio, nes jis neleidžia konstrukcijai „kvėpuoti“. O požeminės dalies apšiltinimui jis puikiai tinka, nes nesugeria drėgmės.
Dūmija fasadai
Nuosaviems namams nėra fasado konstrukcijos degumo reikalavimų. Todėl tokio tipo pastatuose fasadas gali turėti didelę įtaką pastato degumui. Mat, kaip sako Gaisrinių tyrimų centro specialistai, paprastai žmonės renkasi degius produktus. Vieniems jie patrauklesni, nes mažiau kainuoja, kitiems – dėl nedidelio termoizoliacijos sluoksnio svorio, galimybės greitai įrengti.
Gaisrinių tyrimų centro specialistai atkreipia dėmesį, jog fasadą dengiantis apsauginis arba dekoratyvinis sluoksnis turi įtakos degumo klasei, o ypač – susidariusių dūmų kiekiui.
„Visos medžiagos dega. Išmokome saugiai gyventi mediniuose namuose, išmoksime gyventi ir su naujomis technologijomis“, - sako ugniagesiai Lietuvoje.
Tačiau jų kolegė iš Švedijos ugniagesių asociacijos Cecilia Uneram kalba apie tai, jog nors gaisrų skaičius jos šalyje mažėja, padaryta žala – auga. C.Uneram tai aiškina statybose pradėtomis naudoti medžiagomis.
„Šiandien susiduriame su tokia gaisrų eiga, kurios anksčiau nebuvo. Pavyzdžiui, jei gaisro židinys – po šiltinimo sluoksniu, prarandamas visas namas. Būna, kad gaisrai įsiplieskia dar nebaigus statybų darbų, šiltinimo sluoksnio dar neaptinkavus. Tuomet pakanka tik kibirkšties, kad fasadą apimtų liepsna“, - kalba Švedijos ugniagesių asociacijos atstovė.
Draudikams - jokio skirtumo
Kaip lrytas.lt sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai Ingrida Žaltauskaitė, kiekviena draudimo bendrovė taiko skirtingus rizikos vertinimo kriterijus. „Lietuvos draudimas“ rizikos požiūriu skirtingai vertina medinius ir mūrinius namus, padidintos rizikos grupei priskiria namus su šiaudiniu stogu. Kitos statybinės medžiagos ir statybos būdai draudimo kainai įtakos praktiškai neturi.
Medinio ir mūrinio būsto draudimo kaina gali skirtis nuo 1,5 iki 10 kartų.
