Nekilnojamojo turto specialistai pataria prieš ruošiantis investuoti į būstą apskaičiuoti ne tik jo įsigijimo kainą, bet ir įrengimo, remonto darbų, baldų ir buitinės technikos bei ateityje planuojamas būsto būklės gerinimo sąnaudas. Patariama įvertinti ir būsto išlaikymo sąnaudas su planuojama metine nuomos grąža, kuri dažniausiai siekia 5–6 proc.
Ar įsigytas būstas bus lengvai parduodamas ateityje, priklauso nuo daugelio veiksnių: įrengti naudotų medžiagų, buitinės technikos kokybės, buto pozicijos name ir svarbiausia – namo vietos mieste. „Būsto likvidumą lemia ir tai, ar butas yra kampinis, pirmame ar paskutiniame aukšte, kokia langų orientacija ir jo šildymo tipas “, – vardijo „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Ruošiantis investuoti į būstą reikėtų žinoti, kaip ateityje plėtosis kaimynystė, galbūt yra priimti kokie nors rajono ar miesto valdininkų patvirtinti sprendimai, detalieji planai dėl teritorijos, infrastruktūros plėtojimo.
Populiariausi maži butai
Didžiuosiuose šalies miestuose kaip investicija populiariausias yra nedidelio ploto būstas, ypač naujos statybos namuose esantys dviejų kambarių butai, turintys autonominį arba reguliuojamą šildymą.
„Gyvenimo komfortas turint tokį plotą, palyginti su kiek didesniu, iš esmės nesikeičia, bet investicijos, įsirengimo ir išlaikymo sąnaudos mažesnės, o nuomos kaina iš esmės panaši“, – pažymėjo A.Šapoka.
Investuotojai nesižvalgo didelių plotų butų senos statybos namuose miegamuosiuose rajonuose, mat jų išlaikymas yra neprotingai brangus.
Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestyje būsto kainų lygis gerokai aukštesnis nei kitose miesto dalyse, todėl įpirkti turtą čia gali kur kas mažesnė pirkėjų dalis. Vis dėlto būsto pirkimą, kaip investiciją, čia reikia taip pat įvertinti.
„Ši miesto dalis beveik nesiplečia – statinių arba sklypų, kuriuose būtų galima plėtoti naujus būsto projektus ir taip gerokai padidinti būsto pasiūlą, yra vienetai. Senamiestyje pasiūla labai ribota, o paklausa priešingai – gana didelė, todėl būsto įsigijimas investicijai už realią rinkos kainą čia gana saugus, juolab kad ir kainos nuo 2010 m. pasiekto dugno padidėjo vos keliais procentais“, – pabrėžė A.Šapoka.
Palankiausia investuoti Kaune
Pastaruoju metu investuotojai atrado Kauną, mat investavus į būstą ten gaunama didžiausia grąža iš trijų Lietuvos didmiesčių.
„Iš investicijų Kaune gaunama apie 7 procentus per metus, todėl daugelis atliekamus pinigus verčiau panaudoja būstui pirkti, o ne laiko banke“, – teigė RE/MAX Kauno biuro vadovas Darius Morkūnas.
Populiariausi būstai senamiestyje, kai kuriose Laisvės alėjos dalyse, netoli stoties esančioje Trakų gatvėje, taip pat kai kuriose Žaliakalnio vietose: Perkūno alėjoje, Minties Rato gatvėje bei A.Mackevičiaus gatvėje. Tačiau brangiausiuose Kauno rajonuose yra daug apgriuvusių, medinėmis lūšnomis nusėtų vietų, kuriose investuoti būtų itin rizikinga.
Nors kartais didžiausią pelną galima uždirbti įsigijus būtent tokį apleistą būstą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į galybę kitų dalykų.
„Pavyzdžiui, vienoje Laisvės alėjos vietoje šalia stovintys namai itin skiriasi: vienas sutvarkytas ir atnaujintas, kitame net balkonų nėra. Ir šių būstų kaina skiriasi net 3 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, – palygino D.Morkūnas.
Todėl renkantis, ar verta investuoti į tokį pastatą, svarbu išsiaiškinti kaimynystę. Jei šalia gyvena asocialūs žmonės, o šildymas yra centrinis, vadinasi, sunkiai seksis pritraukti nuomininkų ar pirkėjų. Taip pat seną būstą suremontuoti kainuoja brangiai: reikia atnaujinti jo fasadą, vidų, gali prireikti keisti vamzdyną.
Įdomu, kad po truputį atsigauna seniau prastą reputaciją turėję Žemieji Šančiai.
„Šis rajonas traukia meniškus žmones, jiems patinka senuose pastatuose esančios aukštos lubos ir raudonų plytų sienos, tačiau investuojant šiame rajone reikėtų pasitarti su statybininkais, nes kai kurie namai čia daugiau nei dešimtmetį stovi be stogo“, – pažymėjo D.Morkūnas.
Pirkėjų bei investuotojų dėmesio sulaukia Aukštųjų Šančių mikrorajone esantis Būstuvos kvartalas bei Smėlių kvartalas Šilainiuose.
Investuoja Klaipėdoje arba Nidoje
Klaipėdoje šiandien noriai investuojama į nekilnojamąjį turtą centre bei šiaurinėje miesto dalyje, kurioje gerai išplėtota infrastruktūra, įsikūrę nauji kvartalai, arti miškas ir jūra. O pietinė miesto dalis yra nutolusi nuo centro, čia daug blokinių namų kvartalų.
„Vienu metu Klaipėdoje buvo ypač populiaru statyti daugiabučius už miesto, laukuose šalia individualių namų, tačiau toks būstas nei gyvenimui, nei investicijoms nepasiteisino, nes iki miesto tenka važiuoti apie 7 kilometrus, o tai ypač nepatogu auginant mažus vaikus“, – teigė „InReal“ Tarpininkavimo departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Lalienė.
Ji nerekomenduoja investicijai pirkti avarinės būklės pastatų su prasta kaimynyste, didelio ploto būstų senos statybos namuose bei nekilnojamojo turto su bendraturčiais, kurie yra nepažįstami, mat tuomet neišvengsite įvairiausių ginčų dėl nuosavybės ir remonto.
Pajūrio kurortuose, tokiuose kaip Palanga ar Nida, žmonės retai investuoja, labiau perka čia antrąjį būstą atostogoms. Tačiau R.Lalienė svarsto, kad būstas Nidoje būtų puiki investicija, nes kurortas nesiplečia, čia beveik neplėtojami nauji statybų projektai.
Didžiausias pelnas – Šiauliuose ir Panevėžyje
Vilniuje ir Klaipėdoje gaunama investicijų grąža iš būsto panaši – 4–6 proc. per metus, Kaune ji didesnė – 5–7 proc. Tačiau didžiausias pelnas gaunamas įsigijus būstą Šiauliuose ar Panevėžyje, kur investicijų grąža gali siekti net 8 proc. per metus.
„Šiuose miestuose grąža didžiausia, bet čia rinka rizikingesnė nei didesniuose miestuose, mat būstas ten gali būti ilgiau neišnuomojamas, o Vilniuje norinčių išsinuomoti visada atsiras“, – teigė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Vis dėlto palankiausia investuoti į būstą Kaune, nors, rinkos tyrimų duomenimis, čia nuomininkai dažnai keičia būstą, neužsibūna kelerius metus viename name ar bute, kaip tai linkę daryti sostinės ar uostamiesčio gyventojai.
Daugiau apie nekilnojamąjį turtą – mūsų „Facebook“ paskyroje!
