Latvijoje, kur euras buvo įvestas šių metų pradžioje, paprasti ekonominės klasės namai ir butai šiemet nebrango. Kainas kiek kelia tik rusai, perkantys prestižinius būstus Rygos centre ar Jūrmaloje.
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas sako, kad vertinant sveiku protu būsto kainos po kelių mėnesių neturėtų ypač keistis, nes lito keitimo į eurus kursas išliks stabilus – 3,45 lito už vieną eurą. Taigi realiai keisis tik valiuta, o pinigų ir turto vertė išliks ta pati.
Ekspertas pažymi, kad kalbas, kad įvedus eurą butai brangs, labiausiai skleidžia tarpininkai, kurie ieško trumpalaikės naudos – nori sukelti ažiotažą ir šiuo metu parduoti kuo daugiau butų.
„Kai šimtą kartų tai kartoji, atsiranda žmonių, kurie tokiomis kalbomis ima ir patiki“, – teigia M.Kulbokas.
Kainos dabar kyla
Nekilnojamojo turto sandorius analizuojantis Registrų centras pažymi, kad sostinės būsto rinkoje ryškėja nežymaus brangimo tendencijos, o didesnėje šalies dalyje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainos išlieka gana stabilios.
Negalutiniais Registrų centro duomenimis, antrąjį šių ketvirtį Vilniaus mieste parduotų senesnės statybos butų vidutinė kaina sudarė 4137 Lt/kv. m – buvo 6,5 proc. didesnė nei pirmus tris šių metų mėnesius ir 14,9 proc. didesnė už analogiško būsto 2013 m. kainų vidurkį.
Vilniuje parduotų naujos statybos butų vidutinė kaina buvo 4617 Lt/kv. m – 8,3 proc. didesnė nei metų pradžioje, ir 4,2 proc. didesnė už bendrą praėjusių metų naujų butų kainos vidurkį.
Senesnės statybos namų kvadratinio metro kaina siekė 3158 Lt – 0,4 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį ir 5,5 proc. daugiau nei 2013 m.
Naujos statybos individualūs namai Vilniaus mieste balandį–birželį pardavinėti vidutiniškai už 2156 Lt/kv. m – 17,3 proc. pigiau nei ankstesnį ketvirtį ir 7,1 proc. pigiau už bendrąjį praėjusių metų kainų rodiklį.
Likusioje šalies dalyje antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė senesnės statybos butų kaina, negalutiniais skaičiavimais, sudarė 1624 Lt/kv. m – 2,6 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį, bet 6,4 proc. daugiau už 2013 m. vidurkį šiame rinkos segmente.
Naujos statybos butai didesnėje šalies dalyje praėjusį ketvirtį pardavinėti už vidutinę 2664 Lt kvadratinio metro kainą – 8,2 proc. brangiau nei pirmuosius tris šių metų mėnesius ir 10,7 proc. brangiau už bendrąjį ankstesnių metų naujų butų kainų vidurkį.
Brangs su viena sąlyga
Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimų ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad skelbimuose būsto kainos šiuo metu didėja kur kas greičiau nei realybėje. Tai yra už nekilnojamąjį turtą prašoma kur kas daugiau, nei jis po to realiai parduodamas.
Galima spėti, kad kai kurie butų ir namų šeimininkai kelia kainas manydami, kad artėjant euro įvedimui jie turtą parduos bet kokiu atveju. Taip pat pažymima, kad būsto pasiūla šiuo metu yra kiek sumažėjusi. Vadinasi, dalis potencialių pardavėjų laukia kitų metų tikėdamiesi uždirbti daugiau.
„Kainų didėjimą dabar labiau lemia ne būsimas euro įvedimas, o gerėjanti ekonominė situacija. Lūkesčiai dėl euro kažkiek lemia žmonių sprendimą, bet esmė yra paprasta: jei žmonės neturėtų pinigų, nebūtų tikri dėl savo ateities, jie neskubėtų ir nepirktų“, – kalbėjo S.Vagonis. Pirkti būstą šiuo metu taip pat skatina gana geros skolinimosi sąlygos.
„Takoskyra tarp prašomų kainų ir pardavimo kainų šiuo metu yra didesnė, nei buvo prieš metus ar du. Vadinasi, kainos skelbimuose kyla greičiau nei sandorių. Žmonės prašo, sakykime, 10–15 proc. daugiau, o realiai būstas yra pabrangęs, pavyzdžiui, 5 proc. Sandorių kainos auga gana lėtai, nuosaikiai“, – tvirtino analitikas.
Jis mano, kad kitais metais būsto kainą taip pat labiausiai lems ekonominė situacija.
„Nei Latvijoje, nei Estijoje įvedus eurą kainos nepradėjo stebuklingai kilti. Apie pusę metų rinkoje buvo sąstingis. Pirkėjai neskubėjo pirkti, žmonės pratinosi prie euro buitiniu lygmeniu. Žiūrėjo, kiek kainuoja maistas, buitinė technika ir panašiai. (…) Euras, kaip valiuta, niekaip negali daryti įtakos nekilnojamojo turto rinkai. Tačiau euras daro įtaką ekonomikai. Jeigu įvedus eurą žmonių pajamos augs, didės ir būsto kainos. Taigi svarbu ne valiuta, o jos įtaka ekonomikai“, – kalbėjo S.Vagonis.
Laisvų butų bus per daug?
Kiek skeptiškiau kitų metų perspektyvas vertina „Newsec“ atstovas M.Kulbokas.
„Kalbos, kad euras daro įtaką nekilnojamojo turto kainai, yra kliedesiai. Valiutos keitimo kursas jau patvirtintas, todėl sausio pirmą dieną kainos keisis, tik jos bus 3,4528 karto mažesnės litus perskaičiavus į eurus“, – kalbėjo analitikas.
Jis mano, kad kalbas apie kainų kilimą skatina tik jų pardavėjai. Taip siekiama kuo greičiau parduoti turtą, uždirbti.
„Turto kainos nustatomos pagal pasiūlos ir paklausos santykį. Žvelgiant iš perspektyvų, kiek dabar stato namų, kiek numatyta projektų, mano manymu, yra pasiūlos perviršis. Esant didelei pasiūlai kainos gali kilti tik dėl ekonominių priežasčių. Kol kas nematyti, kad gali labai brangti darbo jėga, statybinės medžiagos“, – sakė M.Kulbokas.
Jis pažymi, kad kai kurių pardavėjų lūkesčiai yra labai dideli, tačiau pakankamai pirkėjų nėra. Kai tarpininkai skleidžia gandą, kad esą reikia skubėti pirkti butus, nes jų greitai neliks, kai kurie žmonės nutaria atidėti planus parduoti butą ar namą kitiems metams.
„Dėl to rinkoje dingsta pusiausvyra. Po euro įvedimo niekas neįvyks, tačiau gali būti pasiūlyta daug butų. Jei pasiūla didės, kainos dėl to tikrai nekils. Nenoriu burti: pigs ar brangs. Viską sudėlios rinka“, – teigė M.Kulbokas.
