„Arfa“ – naujas, elegantiškas, rafinuotai subtilus, analogų neturintis 28 aukštų gyvenamasis namas pačiame Vilniaus miesto centre“, – taip šį daugiabutį reklamavo jo statytojai.
„Arfa“ iš tiesų neturi analogų – per krizę bankrutavus jį stačiusiai bendrovei didžioji dalis pastato taip ir liko neužbaigta. Pirmieji nusipirkę čia butus gyvena šalia apleistos statybvietės.
Tačiau dabar pagrindinė problema ne ta. Perkant butus žmonėms buvo žadėta, kad name veiks galinga oro vėsinimo sistema. Tačiau ją kažkas pavogė. Todėl užklupus dideliems karščiams žmonės dabar gelbėjasi kaip kas gali.
Koridoriuje trūko oro
Faktiškai visi nemažo daugiabučio langai apkabinėti saulę atspindinčiomis ritininėmis užuolaidomis, pirmuose aukštuose, kur įsikūrę biurai, dūzgia kondicionieriai.
Stikliniame name apsilankėme trečiadienį apie 11 valandą ryto. Jau tuo metu laiptinėse ir koridoriuose buvo neapsakomai tvanku, trūko oro. Po dešimties minučių drabužiai lipo prie kūno.
Nors ir darbo diena, žmonių aptikome vos ne kas antrame bute. Nemaža dalis pravėrusių duris buvo ką tik išėję iš dušo. Vienas vyras buto duris atvėrė mūvėdamas vien trumpikes. Jis buvo visas šlapias.
„Pavakare, kai grįžti namo, kambaryje būna apie 34 laipsnius. Jei dieną palieki užtrauktus saulės šviesą atspindinčias ritinines užuolaidas, kambaryje būna kiek vėsiau – apie 30”, – prisipažino jau ne pirmus metus butą šiame name nuomojanti Mažena.
Ji vakarais, kai pietvakarinėje pusėje saulė spigina labiausiai, stengiasi išeiti iš namų. Savaitgalį taip pat išvažiuoja.
„Įsijungiu ventiliatorių, langų stengiuosi neatidaryti, nes eina karštis“, – pripažino moteris.
Kondicionierių pavogė
Kai žmonės pirko butus, statybininkai žadėjo, kad stikliniame name karšta nebus – veiks oro vėsinimo sistema. Tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Gyventojai pasakoja, kad kondicionierių pavogė. Viskas vyko panašiu metu, kai bankrutavo namą stačiusi bendrovė, todėl kai kurie įtarinėja, kad kondicionierių išsivežė patys statybininkai.
„Visiška mistika. Jis sveria tikrai ne vieną toną, o, kur dingo, niekas nežino, nors tuo metu namą dar saugojo apsaugos darbuotojai“, – stebėjosi kita namo gyventoja Kristina.
Namo administratorius esą aiškina, kad naujas kondicionierius kainuotų apie 200 tūkst. litų. Dar reikėtų išvalyti ilgai nenaudotą sistemą, todėl žmonės neapsisprendžia dėl tokio brangaus pirkinio.
„Man šiluma kaulų nelaužo. Todėl kai oro temperatūra kambaryje siekia iki 30 laipsnių, man problemų nekyla. Kai įšyla labiau, įsijungiu kondicionierių“, – pasakojo Kristina.
Ji prieš kelerius metus nusipirko didelį nešiojamąjį kondicionierių, kainavusį apie 1500 litų. Kondicionierius stovi kambaryje, o karštas oras išleidžiamas į balkoną.
„Šis namas turi ir privalumų: nors vasarą per karščius būna labai karšta, žiemą – maloniai šilta, o už 63 kvadratinių metrų buto šildymą mokame vos 100 litų“, – pliusų rado Kristina.
Moteris džiaugiasi, kad bute yra įstiklintas balkonas, kuris kiek sulaiko šilumą. Tiesa, kai nusipirko butą reikėjo papildomo remonto, nes balkono langai neatsidarinėjo.
Kambarys įkaito iki 40 laipsnių
Daugiabutyje įsikūrę nemažai įmonių. Jos nuomoja butus, kurie paversti biurais.
Vienos įmonės darbuotojai dirbo plačiai atlapoję buto duris ir langus – taip rytą bandė padaryti skersvėjį. Kambaryje dūzgė ventiliatorius.
„Mes įsikūrę žemiau, prieš mūsų langus – namas, kuris užstoja saulę, todėl pas mus nėra labai karšta, geriame daug vandens. Pakilkite keliais aukštais į viršų. Ten tikrai ne pyragai“, – tvirtino vyriškis.
Viršutiniuose namo aukštuose esančiuose biuruose išties karščiau. Vienos transporto įmonės darbuotojai nuo kaitros gelbėjasi nusipirkę kondicionierius. Kiekvienas aparatas kainavo po pusantro tūkstančio litų. Verslininkas apskaičiavo, kad kas mėnesį dviejų kambarių bute elektrai papildomai išleidžia apie 250 litų.
„Vieną dieną buvau neįjungusi kondicionieriaus, palikusi nuo saulės neapsaugotus langus. Tad kambaryje buvo 40 laipsnių. Įsivaizduokite, ar galima tokiame karštyje dirbti ar gyventi“, – pasakojo įmonės darbuotoja Rasa.
