„Jau nuo metų pradžios fiksuojame būsto rinkos atsigavimą. Manome, kad pirmiausia tai susiję su ekonomikos atsigavimu.
Pirmąjį metų ketvirtį ir vartojimas, ir BVP augo. Tai tęsiasi ir toliau, nes gerėja namų ūkis, žmonių lūkesčiai, auga atlyginimai, nedarbo lygis mažėja“, - teigė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
NT rinkos ypatybes antradienį aptarė SEB bankas ir jo partneriai - nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“.
„Kelerius metus gyvenome tokioje stabilioje padėtyje, kai žmonės nebuvo tikri, ar jau metas įsigyti būstą. Tai truko trejetą - ketvertą metų.
Svarbu ne tik atsigaunanti ekonomika, bet ir žemas palūkanų normų lygis ir atsigavusi pasiūla. Atsirado daugiau plėtojamų objektų, ypač Vilniuje. Yra ir „minkštųjų“, - emocinių veiksnių. Prieš įsivedant eurą žmonėms kyla noras investuoti į nekilnojamąjį turtą“, - tvirtino vienas iš SEB banko vadovų V.Doveika.
Jis nesiryžo tvirtinti, kad sujudimas susijęs su investuotojų lūkesčiais, jog, laukiant euro, NT brangs.
„Iš dalies būsto paklausą gali didinti žmonių noras taip išleisti sutaupytus pinigus – investuoti į būstą. Tai – patrauklu, nes indėlių palūkanos labai mažos, ir žmonės finansų institucijose nebenori laikyti santaupų“, - sakė bankininkas.
SEB bankas per pirmus penkis šių metų mėnesius suteikė beveik trečdaliu ( 30 proc.) daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laiku pernai. Banko duomenimis, pastebimas ir nedidelės vidutinės būsto paskolos augimas. Šiuo metu ji yra 147 tūkst. litų, tuo tarpu pernai ji buvo 5 proc. mažesnė.
„Daugiau kaip pusę naujų būsto paskolų šiemet esame suteikę 27-35 metų amžiaus gyventojams. Jų didžioji dalis, tikėtina, perka būstą, kuriame patys ar su šeima gyvens.
Dauguma klientų į banką ateina jau atlikę savo finansinių galimybių analizę ir gan racionaliai pasirenka pirkinį. Jauniems žmonėms aktualiausi miegamieji rajonai ir optimalios kvadratūros ekonominės klasės būstai“, - pasakojo V. Doveika.
Jo teigimu, šiuo metu išduodamos paskolos vidurkis siekia apie 150 tūkst. Kitą dalį pirkėjai dengia iš sutaupytų pinigų.
NT plėtros bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis „nutapė“ ir tipinį būsto pirkėjo portretą. Tai maždaug 37 metų žmogus, dažniausiai norintis įsigyti ekonominės klasės būstą.
„Daugiau nei pusę mūsų pardavimų sudaro ekonominės klasės būstas, tačiau atsiranda vis daugiau galinčių už kvadratinį metrą mokėti 5,5-6 tūkst. litų. Pirkėjų, kurie moka 7,7-8 tūkst. litų už kvadratinį metrą, yra maždaug dešimtadalis“, - sakė D.Dargis.
Net 55 proc. pirkėjų, perkančių ekonominės klasės būstą, jį perka iš savo lėšų.
„Kokius butus perka? Daugiau kaip 80 proc. žmonių vieno kambario butą perka už savo santaupas. Tokį būstą galima įsigyti ir už 150 tūkst. litų.
Dviejų, trijų, keturių kambarių butą galinčių už savo pinigus nusipirkti žmonių skaičius mažėja. Jie kreipiasi finansinės pagalbos į bankus“, - pasakojo vienas iš „Eikos“ vadovų. Ši bendrovė šiuo metu kaip tik parduoda 28-30 kv. m ekonominės klasės butus sostinėje, Pilaitėje. Jų kaina sukasi apie 150 tūkst. litų.
Mažus butus dažniausiai perka ir tie žmonės, kurie nori investuoti.
Pasak Sauliaus Vagonio, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų skyriaus vadovo, racionalūs išlieka ir tie pirkėjai, kurie investuoja į NT.
„Tokie investuotojai, rinkdamiesi būstą, apskaičiuoja nuomos pajamingumą, tikėdamiesi pelningos perspektyvos iš įsigytos nuosavybės. Todėl labai logiška, kad dabar investuojantys į NT dairosi paties likvidžiausio, tai yra greičiausiai rinkoje realizuojamo turto. Šiuo metu didžiausią paklausą turi dviejų kambarių 45-50 kv. m ploto butai“, - teigė S.Vagonis.
Akivaizdu, kad tais atvejais, kai būsto kaina mažesnė, asmuo turi didesnių galimybių ir paskatų jį įsigyti nuosavomis lėšomis.
„Pastebime, kad pirkėjai savo lėšomis dažniau įsigyja 1-2 kambarių butus, ir tai nepriklauso nuo to, kokios klasės būstas yra perkamas“, - sakė NT agentūros atstovas.
Jo teigimu, kas penktas pirkėjas būstą perka kaip investiciją – kaip antrą, trečią būstą savo vaikams, tėvams arba kaip finansinį instrumentą.
„Anksčiau, kai kainos kilo beprotiškais tempais, dominavo spekuliaciniai investuotojai. Jų tikslas buvo nupirkti, parduoti, gauti pelną. Todėl tam tikslui jie dažniau skolindavosi pinigus iš banko“, - sakė S.Vagonis.
Anot jo, dažniausiai potencialus pirkėjas, ketinantis iš būsto uždirbti, nori išleisti 200-300 tūkst. litų. Pastebima, kad nemažai pirkėjų perka būstą provincijose.
„Užsieniečių, priešingai nei anksčiau, kurie pirkdavo NT siekdami uždirbti, šiuo metu praktiškai neliko. Dažniausiai jie perka tik tokių atveju, kai turi konkrečių tikslų su Lietuva.
Dalis užsieniečių, kurie ateina iš rytų pusės, jie įsigyja butus kaip saugią investiciją savo pinigams, tai vyksta kurortuose“, - paantrino V.Doveika.
