„Mano manymu tai labai svarbus dalykas. Užgrobtas ežerų pakrantes reikia grąžinti Lietuvos žmonėms. Nežinau kodėl tai nebuvo daroma daugybę metų. Tie kas buvo stipresni, kietesni, apsitvėrė tvoromis. Įsijautė, kad tai jų asmeninė teritorija, į kurią niekas negali patekti. Manau, kad tai neteisinga. Manau, kad sugrąžinimas turi būti“, - pabrėžė ministras.
V.Mazuronis sakė, kad sugrąžintose teritorijose prie vandens telkinių Lietuvos žmonės galės poilsiauti, maudytis. Žinoma, poilsiautojai turės elgtis korektiškai, nešiukšlinti ir netriukšmauti.
Trečiadienį daugiau nei 130 pareigūnų tikrins vandens telkinius visoje Lietuvoje. Bus apžiūrėta 718 vandens tekinių. Tai yra upės, ežerai ir kiti vandens telkiniai. Pareigūnai nustatys savininkus, jiems bus surašyti protokolai. Taip pat jie bus kviečiami į Regioninių aplinkos apsaugos departamentuose jiems bus skiriama bauda ir įteikiamas įpareigojimas tvorą nugriauti.
Planuojama patikrinti po 150 valdų Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje. Daugiau šimtas valdų bus apžiūrėta Kaune. Aplinkosaugininkai tvoras tikrina ne tik atvykdami automobiliais. Labai patogu pakrantes apžiūrėti iš motorinių valčių.
Saugosi šunų
Patikrinti keletą nelegaliai pastatytų tvorų aplinkosaugininkai išvažiavo ketvirtadienį priešpiet. Kartu važiavo ir lrytas.lt žurnalistai.
Pirma atvykome prie Vilniaus rajone esančio Salotės ežero. Ten pilna nuosavų namų, kurių savininkai savo valdas apsitvėrę tvoromis. Tiesa, dauguma, kaip reikalauja įstatymas, toli nuo pakrantės, tačiau aptinkame tokią, kurie yra akivaizdžiai per arti.
„Čia iš karto matosi pažeidimas. Tvora yra tikrai per arti pakrantės“, - vos užmetęs žvilgsnį prie pakrantės suręstą tvorą pasakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Juozas Dautartas. Per dešimt metrų šios tvoros - per arti.
Kitą nelegalią tvorą randame Naujamiesčio kaime, prie Neries upės. Įdomu tai, kad savininkas turbūt yra girdėjęs apie tikrinimus, arba jau gavęs įspėjimą. Mat dalis tvoros jau nuardyta.
Tačiau išmatavus medinę tvorą, paaiškėja, kad reikės nuardyti dar daugiau, maždaug apie metrą. Prie pat pakrantės aiškiai matėsi, kad buvo įrengtos mediniai varteliai, o ant pačios tvoros kabėjo įspėjimas apie piktą šunį.
J.Dautartas pasakojo, kad ne vieną kartą teko eiti su ašarinėmis dujomis, mat valdų savininkai taip paprastai nenori atiduoti savo tvorų - būna, kad pjudo šunimis, grasina.
„Pastebėjome, kad daugiausia pakrantes tveria tie, kurių namai yra prabangūs. Paprasti žmonės jeigu įspėjame, tai nuardo tvoras, o turtingi ne visada“, - pasakojo specialistas.
Gerai pakratys kišenę
Šalies įstatymai numato, kad už tvoros pastatymą pakrantės apsaugos juostoje, asmenys užtraukiama administracinė atsakomybė pagal ATP kodeksą.
Savininkams bus surašyti protokolai ir skiriama bauda už statinio buvimą apsauginėje zonoje. Už pažeidimą užtraukiama bauda nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų.
„Bus įteikiamas įpareigojimas, nugriauti tuos statinius, tiksliau tvorą vandens apsaugos zonoje. Bus nustatytas terminas, jeigu tvora sudėtingesnė, pavyzdžiui betoninė – mėnesiui. Maksimalus terminas – du mėnesiai“, - sakė V.Mazuronis.
Žala aplinkai, savavališkai užtvėrus vandens telkinio pakrantę, skaičiuojama už vieną tiesinį tvoros metrą.
„Už vieną tiesinį metrą skaičiuojama 500 litų bauda. Ir sąskaitos bus išrašomos kiekvieną mėnesį. Vandens apsauginė zona yra 5 metrai, todėl iš abiejų pusių bus dešimt metrų. Tai reiškia, kad mėnesinį įmoka bus 10 tūkst. litų“, - sakė ministras.
V.Mazuronis tikisi, kad per keletą mėnesių dauguma nelegalių tvorų Lietuvoje bus išardytos. Jis juokavo, kad tie, kurie turi pakankamai pinigų ir nori gyventi pažeisdami įstatymą, tegul taip ir toliau gyvena: „Bus pinigų gamtos tvarkymui.“
Tikrins ir miškus
Ministras pabrėžė, kad aplinkosaugininkų tikslas nėra ką nors nubausti, ar papildyti biudžetą. Jeigu tvora prie pakrantės buvo pastatyta legaliai, o bėgant metams kilo vandens lygis, nugraužė ežero pakrantę ir panašiai, Regioninės aplinkos apsaugos departamento darbuotojai vadovausis sveiku protu.
„Šioje vietoje panašu į brakonieriavimą. Reikia suprasti, kad tai naudinga mums visiems. Žmonės turi suvokti, kad mes turime visur laisvai praeiti“, - sakė ministras.
Be to, ir miškininkams duota komanda išsiaiškinti nelegalius miškų aptvėrimus. Negalima apsitverti ir privataus miško. Išskyrus tuos atvejus, kai užtverta namų valda.
„Priminsiu, kad miškus galim aptverti dviem atvejais – kai jaunuolynai saugomi nuo žvėrių ir tuomet, kai žmonės yra saugomi nuo žvėrių. Tačiau tam reikia gauti leidimą“, - spaudos konferencijoje sakė viceministras Linas Jonauskas.
