Šešių pastarojo šildymo sezono mėnesių sąskaitose – netikėti atradimai. Pavyzdžiui, vieno renovuoto daugiabučio gyventojai už šildymą mokėjo dvigubai brangiau nei kito renovuoto daugiabučio. O naujo namo naujakuriai stebisi, kodėl sąskaitos už šildymą tokios didelės – gerokai lenkia renovuotus namus, ir palyginti nedaug teatsilieka nuo senos statybos būstų.
Termovizorius atskleidė broką
Antakalnyje, buvusios Lietuvos kino studijos vietoje iškilusio kvartalo gyventojai jau pernai privertė statybininkus sutvarkyti fasado broką, tačiau sąskaitos už šildymą juos šokiruoja ir šiemet.
Naujo namo gyventojai buvo priversti net atlikti termovizinius tyrimus, kad įrodytų, jog kai kurie būsto kampai tiesiogine prasme yra kiauri.
Pavyzdžiui, viename bute termovizorius ties sienų sandūra užfiksavo minusinę temperatūrą.
Maža to, dviejuose to paties namo korpusuose įsikūrę vilniečiai gauna gerokai skirtingas sąskaitas už būstą. Bendrovės „Vilniaus energija“ viešai pateikiamais duomenimis vieno korpuso gyventojai sausį už šildymą mokėjo 3,85 Lt/ kv. m. Vidutiniam 60 kv. m ploto butui sąskaita siektų 230 litų.
Kito „Eglių terasų“ korpuso gyventojai mokėjo beveik 200 Lt. Ir tai neskaitant bendrojo naudojimo patalpų šildymo.
Palyginti renovuoto Žirmūnų g. 3 daugiabučio gyventojai sausio mėnesį sulaukė 170 Lt sąskaitų.
Priklauso nuo darbų kokybės
Minėto kvartalo gyventoja guodėsi, kad fasadą ties jos butu statybininkai taip pat žadėjo tvarkyti, mat ant žemės paliktas mineralinio vandens butelis ryte būdavo tarsi ištrauktas iš šaldytuvo, o sename daugiabutyje, kuriame vilnietė gyveno anksčiau, gyventojai mokėjo tik 0,24 lito už kvadratinį metrą brangiau, nors tame name buvo tik renovuotas šilumos punktas ir įrengti reguliatoriai butuose.
„Naujos statybos namuose viskas priklauso nuo konstrukcijų ir nuo statybos darbų priežiūros. Kokie fasadai naudojami – ar ventiliuojami, ar klijuojamas putų polistirolas, kokio dydžio langai.
Ar tikrai darbininkai sudėjo tik šiltinimo medžiagos, kiek numatyta projekte. Ar kokybiškai dirbo.
Iš esmės naujos statybos namui šildyti turėtų būti sunaudojama mažiau energijos nei renovuotam, nes po renovacijos siekiama bent D energinio efektyvumo klasės, o naujos statybos namams keliami aukštesnės – bent C energinės klasės reikalavimai“, - aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentas Giedrius Šiupšinskas.
Jį stebina kai kuriuose naujuose projektuose įrengiami vitrininiai langai ir šalia jų sumontuojamas radiatorius. Taip kone pusė šilumos išspinduliuojama tiesiog į lauką.
Renovacija pasiteisino
VGTU keletą kartų tyrė, kaip pasikeitė energiniai rodikliai renovuotuose daugiabučiuose, taip pat klausė gyventojų, kaip pasikeitė mikroklimatas.
„Rezultatai puikūs – kai kuriais atvejais netgi geresni, negu planuota prieš renovaciją“, - sakė G.Šiupšinskas.
Visgi ir renovuotas namas renovuotam nelygus. Pavyzdžiui, atnaujinto Žirmūnų g. 131 daugiabučio gyventojai šį šildymo sezoną sumokėjo kone dvigubai daugiau, o renovuotame Nočios gatvės daugiabutyje įsikūrę vilniečiai – netgi tris kartus daugiau nei Žirmūnų g. 3 namo gyventojai.
„Reikia žiūrėti, kokia renovacija atlikta, kas padaryta. Pavyzdžiui, nagrinėjome vieną atvejį Rusijoje. Ten buvo apšiltintos namo sienos, pakeisti langai, tačiau šilumos punktui ir pačiai šildymo sistemai nieko nedaryta. Rezultatas – šildymo išlaidos nesumažėjo.
Jeigu butuose nesudaroma galimybė patiems pareguliuoti radiatorių, tuomet vieni butai šyla labiau, kiti mažiau, o žmonės tiesiog atsidaro langus, kad nebūtų per karšta. Automatinis šilumos punktas reaguoja į bendrą lauko temperatūrą. Tai tas pats, kas nustatyti vidutinę visų ligoninės pacientų temperatūrą“, - teigė docentas.
Jis taip pat pastebėjo, kad senų, tačiau renovuotų daugiabučių gyventojai pripratę gyventi vėsiau ir šilumą taupo labiau, nes jie taip pripratę, nei naujų namų gyventojai. Pastarieji leidžia sau gerokai daugiau komforto, o užtenka, kad temperatūra bute būtų didesnė 2 laipsniais – pavyzdžiui, ne 19, o 21 laipsnis – ir šilumos sąskaita išauga 10 proc.
Sąskaitos už šildymą – nesvarbu
Kokios bebūtų šildymo sąskaitos, butų pardavėjai jas klos ant stalo būsimiems pirkėjams ir tai bus vienas iš argumentų prašyti didesnės kainos už būstą, arba ją šiek tiek sumažinti.
Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad visi būsto pirkėjai prašo parodyti sąskaitas už šildymą. Nors tai ir nelemia jų apsisprendimo.
„Galbūt tai šiek tiek ir išpūstas burbulas šiuo metu. Galiu pasakyti, kad renkantis būstą, šildymo sąskaita nėra svarbi, nors visi potencialūs pirkėjai jų prašo.
Jeigu vertintume tik energetikų sąskaitas, tai brangesnis naujos statybos butas niekada – nei per 20 nei per 50 metų - neatsipirktų palyginti su pigesniu senos statybos butu, jeigu vertintume šildymo sąskaitų skirtumus. 100 tūkst. litų vien šildymo sąskaita niekada nesutaupysi.
Tačiau yra kiti svarbūs privalumai. Žmonės butą perka todėl, kad jis jiems patinka išplanavimas, gera vieta, jo kokybė.
Pirkėjas tikrai pasirinks gerai įrengtą ir protingai perplanuotą senos statybos butą, net jeigu jame sąskaitos už šildymą bus 100 litų didesnės, nei kituose to rajono namuose“, - sakė nekilnojamojo turto agentūros „RE/MAX“ brokeris Jevgenijus Funikovas.
Anot jo, didesnės sąskaitos už šildymą pirkėjams gali būti nebent akstinas pasiderėti dėl kainos.
J.Funikovo teigimu, tarp penkių svarbiausių buto patrauklumą lemiančių dalykų išlaidų šildymui tikrai nėra.
Svarbiausi veiksniai perkant butą yra šie:
* Visuomeninė infrastruktūra: darželiai, mokyklos, susisiekimas, parduotuvės, poliklinikos;
* Vieta mieste;
* Langų orientacija ir pro juos atsiveriantys vaizdai;
* Aplinka ir kaimynystė: kokie žmonės gyvena, ar yra vietos mašinoms ir vaikams žaisti;
* Kaina.
