Pasak „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico, jau beveik ketverius metus NT kainoms esant stabiliomis, o kai kuriuose segmentuose pradėjus kilti, nemaža dalis lėšų pradėjo plaukti į NT. Gyventojai perka ir po du, ir po penkis ar netgi daugiau butų.
„Tai yra tam tikras lėšų įdarbinimo arba saugojimo būdas. Kadangi toks aktyvumas buvo pastebimas ir Latvijoje bei Estijoje, galima manyti, kad šiek tiek įtakos tam gali turėti euro įvedimas. Tam, kad pinigai savaime konvertuotųsi į eurus, jie yra padedami į einamąsias sąskaitas arba, ypač jei pinigų kilmė nevisai skaidri, galbūt dalis jų investuojama į nekilnojamąjį turą“, – pažymi ekonomistas.
Apie galimą nedeklaruotų pinigų cirkuliavimą NT rinkoje savo komentare laikraščiui „Verslo žinios“ praeitą savaitę rašė ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Euro įvedimo nuojauta sujaukė ir NT rinkos dalyvių protus. Staiga pro duris, langus ir kaminą į šią rinką ėmė plūsti neaiškios kilmės pinigai, kuriais perkama viskas, kas nejuda – butai, namai ir net ilgą laiką niekieno nedominę gyvenamosios paskirties žemės sklypai“, – tekste teigė jis.
Lėšas traukia iš kojinių ir iš vokelių
„Sparčiai augantys NT pardavimai ir pernelyg nedidėjanti būsto paskolų rinka leidžia daryti prielaidą, kad šioje rinkoje ima cirkuliuoti ir visiškai legalios santaupos, ir nedeklaruoti pinigai“, – naujienų portalui lrt.lt sako G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, 2008–2009 metais įvykęs NT burbulo sprogimas ir po jo sekusi globalinė finansų krizė kuriam laikui beveik visiškai numarino NT rinką. Tačiau iki tol NT įsigyti planavę ir tam pinigų paskyrę žmonės ar instituciniai investuotojai laukė tinkamo meto grįžti į NT rinką. Todėl, kaip įvardija G.Nausėda, „atidėto pirkimo“ pinigai vienu metu užplūdo rinką ir, nustelbę paskolų pinigus, tapo viena svarbiausių NT rinkos varomųjų jėgų.
Savo ruožtu Ž.Mauricas pažymi, kad esama tikimybės, jog NT rinką pasiekia nedeklaruotos pajamos, tačiau bendresnė tendencija yra ta, jog pokriziniu laikotarpiu finansinių lėšų sutaupę gyventojai vis dar vengia investuoti į rizikingesnius projektus (akcijas, obligacijas ar verslą), todėl savo santaupas investuoja į NT rinką, kurią išmano geriau.
„Lėšų kilmė, net jei tai yra ir grynieji pinigai, nebūtinai yra uždirbti nelegaliu būdu. Nemaža dalis pinigų, iš kurių perkamas NT, yra emigrantų siunčiami į Lietuvą. Tikėtina, kad kažkiek neapskaitytų pinigų į NT rinką patenka iš Lietuvoje paplitusių vokelių“, – kalba Ž.Mauricas.
NT nėra saugiausias būdas legalizuoti „juodus“ pinigus
Lrt.lt kalbintų ekonomistų manymu, didžioji dalis NT rinką pasiekiančių lėšų yra visiškai legalios. Pašnekovai pažymi, kad tie, kurie bando nelegalius pinigus panaudoti pirkdami būstą ar kitą nekilnojamojo turto objektą, yra naivūs manydami, kad tai – pats geriausias būdas legalizuoti.
„Nenoriu abejoti žmonių sąžiningumu ir manau, kad nemaža dalis NT rinką šiuo metu pasiekiančių pinigų yra visiškai legaliai, sąžiningai uždirbti. Tačiau bandymas neapskaitytas pajamas legalizuoti įsigyjant NT yra didžiulė rizika susilaukti didelių nemalonumų. Juk vieną gražią dieną gali paskambinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnas, prašydamas pateikti dokumentus, kurie patvirtintų gautų pajamų legalumą“, – lrt.lt sako G.Nausėda.
VMI atstovo spaudai Dariaus Butos teigimu, NT įsigijimas gali būti puiki priemonė sučiupti nelegaliai uždarbiaujančius ar savo pajamų nedeklaruojančius asmenis.
„Jei žmogus gauna nelegalių pajamų, nuo jų nemoka mokesčių ir laiko juos kur nors paslėpęs kišenėje, VMI yra gana sudėtinga nei iš šio, nei iš to ateiti pas jį, apieškoti namus ir rasti tuos „juodus“ pinigus. Tačiau jei tas žmogus įsigys nekilnojamojo turto, VMI jau galės paprašyti įrodyti, kad tie pinigai, už kuriuos įsigyta NT, yra uždirbti legaliai, o mokesčiai sumokėti. Jei žmogus to nepadarys, tada galima taikyti sankcijas dėl neteisėto praturtėjimo“, – pažymi D.Buta.
Daugiau būsto temų - "Facebook" !
