Lietuvoje kone kiekvieną dieną apvagiamas butas ar namas, o beveik kas antras Lietuvos gyventojas yra susidūręs su vagyste. Anot Virginijaus Lietuvoje vagystę įvykdyti yra paprasta: „Žmonės vis perka įvairiausias apsaugos sistemas, galvodami, kad „štai, turiu signalizaciją, manęs tai jau neapvogs. Tačiau taip nėra – tos signalizacijos yra nesudėtingos, o ir prie tinklo jos dažnai nebūna prijungtos. Galvojate, kad vagis pamatys mirksinčią lemputę ir jos išsigąs?“
Vagystei rengiasi iš anksto
Kaip teigia profesionalūs vagys – tai jų verslas, todėl kiekvienam rimtam darbui kruopščiai ruošiamasi.
Apsaugos priemonės – geros durys, vaizdo kameros, signalizacija, seifas – apsunkina darbą vagims, jie ilgiau užtrunka. Be to, tai atbaido vagis-saviveiklininkus, tačiau profesionalai kliūtims sugeba tinkamai pasirengti.
„Vagystė yra verslas. Jei investuoji į geras priemones, kurios padeda įsilaužti į butą ar namą, tai ir rezultatas – geresnis. Daug lemia ir patirtis, kur auga metams bėgant.
Vogti paprasta – nes apsauga kai kurių žmonių butuose tokio lygio, kad spyną galima atrakinti 10 numerio raktu.
Daug kas dabar turi bankų korteles, o visus saugos kodus laiko namuose, o to vagims tik ir reikia. Kartais net namų neužrakina, tik eik ir imk“, - patirtimi dalinasi iš vagysčių duoną valgęs Virginijus.
Kita priežastis, palengvinanti darbą ilgapirščiams – gyventojų patiklumas ir noras pasipuikuoti: „Daug ką dabar galima sužinoti per pažįstamus - tik paklausk, ir viską iškloja. Gyvenimo būdo spaudą paskaitai – pasakoja apie savo puikius prašmatnius namus, tai puiki pagalba vagiant.
Kaip dar ruošiamės? Jeigu kas nors pasako, kad atėjo iš socialinės tarnybos ar prisistato prekybos agentais, dažnai tai būna vadinamosios vagių draugės.“
Ar pasitikėti kaimynais?
„Lietuvos draudimas“ kartu su TNS ir Kalėjimų departamentu atliko tyrimą „Vagys mato kitaip“. Tuomet buvo apklausti 386 nuteistieji pataisos namuose ir pataisos inspekcijose. Nuteistieji atskleidė, kad nesvarbu, kaip gyventojai saugosi, neįveikiamų spynų nėra.
Šiek tiek anksčiau buvo atliktas gyventojų tyrimas, kuriame paaiškėjo, kad didžioji dalis gyventojų pasitiki kaimynais, trečdalis šarvo durimis, kas penktas laiko šunį. Iš 10 proc. būstų, turinčių apsaugos sistemas tik pusės signalizacija turi ryšį su apsaugos tarnybomis. 4 proc. būstų ant langų turi grotas, 1 proc. - seifą, ir tiek pat jų gyvena aptvertoje saugomoje teritorijoje.
Vagys atskleidžia, kad itin daug žmonių pasitiki savo kaimynais.
Anot jų, kaimynai, netgi giminaičiai, atskleidžia asmeninę informaciją apie planuojamo apvogti būsto gyventojus: kur jie dirba, kokiu laiku jų nebūna namie, ir netgi kaip jie saugo savo namus.
Esą, užtenka prisistatyti kokios nors srities pardavimų agentu ar kitu, įtarimų nekeliančiu asmeniu, ir galima gauti visą reikalingą informaciją. Beje, vogti niekada neina tas pats asmuo, kuris rinko informaciją – dažniausiai šniukštinėja jų sėbrai.
Kaimynai – neverti pasitikėjimo, nes dažniausiai išgirdę triukšmą laiptinėje ar už sienos apsimeta, kad nieko negirdi, nes bijo, jog patys gali nukentėti nuo įtartinų asmenų.
Informacijos ieško „Facebook“
Vagys retai į namus eina spontaniškai. Dėl kelių litų neverta būti pagautam, reikia tiksliai žinoti, kiek yra turto – už „nakolą“ (informaciją apie turtą) tena sumokėti ir trečdalį pelno.
Vagims reikia žinoti, ar namuose yra signalizacija, ar laikomas šuo. Svarbu žinoti ir kada kaimynai būna namie. Kiek savininkas uždirba. Viskas svarbu.
„Dažniausiai kiekvienas turi bent kiek turto. Telefonai, kompiuteriai, pinigai – visi kažko turi, būtent iš vidutiniokų dažniausiai ir vagia“, - sakė vienas apklausoje dalyvavusių vagių.
Nors vagysčių „amatas“ senas kaip pasaulis, ir jį veikia technologinė pažanga. Tobulėja ne tik vagių įrankiai, kuriais įsilaužiama į namus – tobulėja ir informacijos apie dominantį asmenį rinkimas.
Dabar kone kiekvienas naudojasi „Facebook“ ar kitais socialiniais tinklais. Norėdami pasidžiaugti būsimomis atostogomis, žmonės dalinasi informacija apie keliones su savo draugais. Tačiau šia informacija sėkmingai gali pasinaudoti ir vagys – ypač, jei žmogaus paskyra yra viešai matoma, neapribota jokiais privatumo nustatymais.
Ar egzistuoja saugūs namai?
Filmuose rodomas romantinis vagies portretas gerokai skiriasi nuo vagiančiųjų realiame gyvenime. Kino juostose vagys dažniausiai vagia naktimis, kai iš tikrųjų daugiausia turto vagysčių įvyksta dieną, darbo metu.
Taip pat – švenčių ir atostogų laiku, kai gyventojai iš namų išvyksta dienai ar kelioms. Tuomet – tik laiko klausimas, kada vagis įsilaužia į butą ar namą bei susigrobia ten esantį turtą.
„Naujieji metai, Kalėdos, Velykos, Joninės ir net Vėlinės – labai geras laikas vogti. Namuose nieko nėra, visi švenčia pas gimines, ir jiems ne pinigai po čiužiniu galvoje. Kadangi kaimynai irgi švenčia, tai nei kas mato, nei kas girdi, kaip krapštaisi prie durų ar langų“, - tai dar vienas kalinio liudijimas.
Patekus į butą belieka tik susirinkti visus vertingus daiktus. Drabužių spintos, seifai, lovų čiužiniai, knygos, šaldytuvai ir šaldymo kameros, ventiliacijos angos, netgi indai su kruopomis – vietos, kur žmonės dažniausiai slepia pinigus ir kitus vertingus daiktus. Ir beveik kiekvienuose namuose – tas pats.
Gal tik senesni žmonės slepia daiktus kiek kitaip, bet dauguma tai labai nuspėjami. Iš tikrųjų, vagims nesunku įsijausti į kiekvieno žmogaus kailį - jie geri psichologai. Tuo labiau, kad ir buto erdvė – ribota.
Kaip vagys pataria apsaugot savo namus? Geriau turtą apdrauskite, nes jeigu vagys norės, į jūsų namus vis tiek įsibraus.
Šarvo durys, signalizacija, vaizdo kamera, padės, bet tai irgi ženklas, kad čia galima rasti vertingo turto. Jei laikote dideles sumas pinigų, brangenybes, tai užrakinkite turtą dideliame rusiškame seife, kurio lengvai neišneši. Ir mažiau girkitės apie pajamas ir turtus.
