„Pramerkusi akis pamačiau tik slenkantį vyro šešėlį, pradėjau isteriškai rėkti, kol mane nuramino draugas. Jis dar bandė vytis vagį, tačiau jo pėdos jau buvo ataušusios. Tai nutiko apie 4 valandą ryto“, - prisimena Vitalija.
Įveikti spyną – juoko darbas
Nuomojamame bute Vilniaus Žirmūnų rajone studentė gyveno su draugėmis. Tačiau per šventes draugės išvyko mano, o Vitalija Kalėdas bute sutiko su draugu.
„Butas buvo standartinis, dviejų kambarių. Durys medinės su spyna, kuri užsitrenkia pati – iš išorės ją galima atrakinti tik su raktu.
Policininkai, mums parodė, kad vagiui įveikti tokią spyną buvo niekų darbas – užteko užkišti už liežuvėlio metalinį įrankį. Policininkai netgi išvadoje parašė, kad durys buvo neužrakintos“, - pasakoja Vitalija.
Grįžę namo buto gyventojai duris tiesiog užtrenkdavo, nes manė, kad tai saugu.
„Tą naktį ramiai miegojome, tačiau nebuvome uždarę savo kambario durų. Staiga išgirdau, kaip barkštelėjo senų virtuvės durų stiklas, vėliau - šiūrenimas. Nustebau, bet pirmiausia pamaniau, kad grįžo kambariokės. Man pasirodė, kad jos elgiasi keistai, nedega šviesos. Netrukus pamačiau vyro, pasišviečiančio žibintu, siluetą.
Vagis po butą vaikščiojo tyliai, nedegė šviesos tarsi tikėdamasis, kad kas nors gali miegoti namuose. Turbūt jis pamanė, kad mes miegame kambaryje, kurio durys buvo uždarytos.
Laimei, mūsų kambarys buvo pirmasis, kurį jis nusprendė patikrinti. Iš viso namuose buvo trys nešiojamieji kompiuteriai, nes visos draugės išvažiavo juos palikusios. Tačiau išgąsdintas riksmo vagis spėjo pačiupti tik piniginę iš mano rankinės, kuri kabojo koridoriuje“, - sako Vitalija.
Jautėsi nejaukiai
Gerą mėnesį po incidento ji tuose namuose jautėsi nejaukiai ir nesaugiai – nemalonu, kai po tavo namus vaikščiojo ir prie daiktų lietėsi svetimas žmogus. Ji karštligiškai po kelis kartus tikrindavo, ar užrakintos durys, šis įprotis nedingo.
Atvykę policijos pareigūnai jokių įkalčių neaptiko, tik išlaužtas duris. Jie guodė merginą tik tuo, kad vagys per šventes dažnai eina ir tikrina kone visus butus iš eilės, nes tikisi, kad arba žmonių nebus namuose, arba jie taip kietai miegos, jog nieko nepajus. Surasti vagį vilties buvo nedaug.
Draudikų statistika rodo, kad būtent per šventes – Jonines, Velykas, Kalėdas ir ilguosius savaitgalius įvyksta daugiausia vagysčių. Nors įprastai vagysčių daugiausia įvyksta dieną, kai žmonės darbuose, šventiniu laikotarpiu vagys darbuojasi nežiūrėdami į paros metą.
Vilniaus policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis teigė, kad nedėrėtų mėginti sulaikyti vagies, nes šis, pirmiausia, nenori veltis į jokį konfliktą, kad būtų pastebėtas ir atpažintas.
Vagis dažniausiai nenaudoja smurto ir pajutęs pavojų sprunka, tačiau norėdamas išnešti sveiką kailį priešinsis. Tad geriausiai būtų jį išgąsdinti ir kviesti policiją.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, su vagyste susidūrė 47 proc. apklaustų gyventojų, o apvogtą savo butą rado 14 proc. žmonių. Vienos vagystės metu vagių padaryti nuostoliai vidutiniškai siekia 3200 litų. Tiek gali būti vertas nešiojamasis kompiuteris su išmaniuoju telefonu.
Savo daiktų nevertina
Pasak „Lietuvos draudimo“ Būsto draudimo portfelio valdytojos Audronės Vaitkevičiūtės, net ir nuomojamame bute savo daiktus galima apsidrausti, tačiau tokiu atveju reikalingas sąrašas, kuriame būtų surašyti draudžiami daiktai.
Sąrašas daromas tam, kad būtų galimybė atskirti, kuris turtas yra nuomininko, o kuris nuomotojo.
„Reikėtų įvertinti, kiek vertingų daiktų turite – pavyzdžiui, kompiuteris, telefonas, fotoaparatas, televizorius, dviratis – ir kiek kainuotų šiuos daiktus įsigyti. Dažnam žmogui atrodo, kad jei jis neturi pinigų, brangenybių ar aukso, tai esą jis neturi ir nieko vertingo.
Pastaruoju metu žmonės net nesusimąsto, kad kasdien naudojami išmanieji telefonai ar kompiuteriai, brangūs fotoaparatai yra ne mažiau vertingi ir praradus juos nuostolis skaudžiai kerta per kišenę, kai už juos tenka mokėti iš savo lėšų“, - tvirtina būsto draudimo ekspertė.
Jūsų istorija panaši? - siųskite bendraukime@lrytas.lt arba įkelkite čia.
