Tokio namą maketą Kaune praėjusį savaitgalį įvykusioje parodoje
pristatė kauniečiai „Roda Architects“ architektai.
„Svarbiausias šio pasyvaus namo privalumas – minimalios šildymo
energetinės sąnaudos. Taupyti energiją leidžia konstrukciniai ir
architektūriniai sprendimai“, – tvirtino šio namo projektuotojas
architektas Rytis Kaminskas.
Kad būtų prarandama kuo mažiau šilumos, pamatams pasirinkta
plokštuminių pamatų konstrukcija, kai visas namas stovi ant izoliacinio
sluoksnio. Nė viena namo konstrukcija neturėtų tiesioginio sąlyčio su
gruntu. Taip būtų išvengiama vadinamųjų šalčio tiltų.
Namas statomas termoso principu. Iš išorės statinys apšiltinamas
polistirolu, o iš vidaus uždaromi bet kokie šalčio tarpai.
Pastate įrengta išmaniojo namo sistema.
Langų žaliuzės yra sujungtos su namo šildymo ir vėdinimo sistemomis.
Jos jos automatiškai reguliuojasi pagal šviesos bei šilumos poreikį,
priklausomai nuo temperatūros, saulės, net vėjo.
Kad patalpose nestingtų gaivaus oro, įrengiami rekuperatoriai, kurie
leidžia visame pastate bet kokiame patalpos aukštyje palaikyti vienodą
arba labai panašią temperatūrą.
„Kad statiniui šildyti reikės išleisti gana kuklią sumą, įrodo, jog per
metus senos statybos namo vieno kv. m. tinkamai temperatūrai palaikyti
reikia apie 250 kWh energijos. Tokiam pat plotui naujos statybos namo
užtenka perpus mažesnio kiekio.
Pasyviame name pašildyti vieną kv. m. ploto per metus reikės tik 15
kWh energijos“, – teigė architektas.
Pagal R.Kaminsko projektą pastatytas energiją taupantis 150 kv.m. namas
kainuos apie 8 – 12 proc. brangiau nei visiškai toks pat įprastos
statybos namas.
Namo projekto kaina siekia 34,5 tūkst. litų. Statinio kaina su
apdailas – 690 tūkst. litų.
Architekto teigimu, Lietuvoje pasyvūs namai dar naujiena. Pasaulyje
tokie energiją taupantys namai statomi nuo 1990 metų.
Kad namas būtų vadinamas pasyviu, būtinas Vokietijos instituto
„Passivhaus Institut“ patvirtinimas ir sertifikatas.
„Šiuo metu Lietuvoje dažnai naujos statybos individualieji namai
klaidingai vadinami pasyviais.
Tačiau pasyvus namas – tai specialus gyvenamųjų pastatų statybos
standartas, kuriuo tokiuose pastatuose užtikrinamos komfortiškos
gyvenimo sąlygos ir žiemą, ir vasarą“, – tvirtino R.Kaminskas.
Vokietijos instituto sertifikatas garantuoja, kad namo statybai
panaudotos medžiagos ir darbai atitinka aukščiausius kokybės
reikalavimus.
Kodėl tokių namai Lietuvoje nepradėta statyti anksčiau?
R.Kaminskas tikino, jog prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi
nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Tačiau brangstant
kurui ir paslaugoms, padėtis keičiasi. Be to, susiduriama ir su
stereotipais, kai visuomenė sunkiai priima tai, kas jai yra neįprasta
bei negirdėta.
Nuo 2020 metų įsigalios nauji ES reikalavimai, nurodantys, kad visi
naujai statomi namai turi atitikti šilumos reikalavimus, keliamus
pasyviam namui. Tikėtina, kad pagal dabartines technologijas statomų
namų kaina kris, kaip nukrito sovietmečiu statytų namų kaina, palyginti
su naujų statybų būstais.
Statistikos departamento duomenimis, lietuviai vieną didžiausių savo
pajamų dalių, sudarančią apie 15 proc., skiria būtent komunalinėms
paslaugoms apmokėti. Mūsų šalyje kasmet pastatams šildyti išleidžiama
apie 8 mlrd. litų.
Džiaugiasi įkurtuvėmis
Lietuvoje vienas pirmųjų sertifikuotų pasyvių namų baigtas statyti
2013 metų vasaros pabaigoje.
Dviejų butų dviejų aukštų namas stovi Kauno rajone, Akademijos
miestelyje, Medeinos gatvėje. Kiekvieno buto plotas – 135 kv.m.
Vieno šių butų gyventojas Mindaugas Dagys – pasyvių namų planuotojas,
kuris ir sau suprojektavo būstą.
Per daugiau nei pusę metų karštam vandeniui šildyti dujomis ir 22
laipsnių šilumai patalpose palaikyti jo šeima skyrė 820 litų.
Namo šildymas kombinuotas. Pirmame aukšte įrengtas grindinis vandeninis
šildymas dujomis, antrame – infraraudonųjų spindulių šildymas.
Sekite mus "Facebook"!
