„Kai įėjome į kaimynų butą, griebėmės už galvos – jis atrodė lyg po audros: visur šlapia, purvina, pakabinamosios lubos miegamajame nukritusios, ąžuolinės parketlentės susibangavusios. Laimė, bent žmonės nenukentėjo – juk buvo užpiltas miegamasis,“ – pasakojo jų kaimynė Ieva, su vyru gyvenanti virš nuniokoto buto.
Būtent jiems teko pripažinti kaltę. Kaip teigė Ieva, apie tai, kad užliejo kaimynus, ji sužinojo iš kitų tame pačiame name gyvenančių žmonių.
Pastebėjo kaimynai
„Vieną rytą laiptinėje sutikau kaimyną – jis teiravosi, ar iš mūsų buto niekur nesisunkia vanduo, mat laiptinėje ties mūsų buto perdanga ėmė drėkti siena.
Patikrinome tame kampe esančią sieninę spintą – ją retai naudojame, nes ten laikome žieminius drabužius, visokius daiktus. Viską iškraustę pamatėme, kad siena gerokai sudrėkusi, ir iškart iškvietėme avarinę tarnybą“, – pasakojo vilnietė.
Prieš pusę metų poros namuose buvo sumontuota sieninė spinta. Būtent ten, kaip paaiškėjo, ir buvo bėdos židinys.
„Pasirodo, meistras, montavęs spintą, grąžtu kliudė vandens vamzdį – ir lašas po lašo vanduo sunkėsi į sieną. Į mūsų butą jam patekti trukdė storas dažų sluoksnis, todėl problemos nepastebėjome. Vanduo pamažu skverbėsi pas kaimynus – siena buvo taip sudrėkusi, kad avarinės tarnybos darbuotojas, vos prakrapštęs dažų sluoksnį, bedė pirštu į tinko pliurzą“, – prisimena Ieva.
Nuskriaudė ne pirmą kartą
Ievos kaimynai iš viso patyrė 20 tūkst. Lt vertės nuostolių. Tačiau nuostolius kaimynams kompensavo draudimas.
„Tai ne pirma mūsų bėda dėl vandens, po pirmo nutikimo išsigandome finansinių nuostolių.
Kai dar tik įrenginėjome savo butą ir virtuvėje dar nebuvo kriauklės, užsukau išvalyti langus. Išvaliusi užsukau čiaupą ir net pastačiau po juo kibirėlį, bet, kaip kitądien išaiškėjo, čiaupą užsukau ne visai sandariai.
Visą naktį iš jo tekėjo vanduo, kol galiausiai ėmė lašėti kaimynui per virtuvės šviestuvą ir jis mums paskambino. Laimė, vandens tąsyk buvo nedaug, todėl didelių bėdų jam nepridarėme, o mūsų gerasis kaimynas net nereikalavo atlyginti nuostolių. Vis dėlto nusprendėme apsidrausti“ – sakė Ieva.
Dažniausia nelaimė butuose
Didžiąją dalį sostinės daugiabučių administruojančios bendrovės „Mano būstas“ avarinė tarnyba kiekvieną mėnesį užfiksuoja apie 200–300 iškvietimų, kai užliejamos patalpos.
„Dažniausios tokių avarijų priežastys – trūkusios vandens padavimo į unitazus ar maišytuvus žarnelės. Jeigu butą užliejo kaimynas, pirmiausia reikia nedelsiant kviesti avarinę tarnybą, o kol ji atvažiuos, pabandyti pačiam užsukti vandens tiekimo sklendę bute.
Taip pavyks išvengti didelių nuostolių, nes užliejus jie didėja kiekvieną minutę. Gyventojams, kurie ketina išvykti iš namų ilgesniam laikui, primygtinai patariame prieš išvykstant užsukti vandens sklendes“, – sakė bendrovės „Mano būstas“ Avarinės tarnybos vadovas Gintaras Rabikis.
Šis prevencinis žingsnis gali apsaugoti, jei bute atsitiktų kokia vandentiekio nelaimė. Dažniausiai vandentiekio avarijos įvyksta senuose namuose – ten, kur yra susidėvėję vamzdynai ir santechnika.
„Pastebime, kad vasarą padaugėja iškvietimų, susijusių su užsikimšusia lietaus kanalizacija, o žiemą – su šildymo sistemos gedimais“, – sakė G.Rabikis.
