Vos puskilometris iki jūros. Pati Palangos širdis – J.Basanavičiaus gatvė.
Čia prie Rąžės upės esančiame mediniame name savivaldybei priklausęs 88,45 kvadratinio metro butas su pusantro aro žemės parduotas tik po ketverių metų.
Per tą laiką jau įvyko dešimtys aukcionų, o pradinė 345 tūkst. litų kaina sumažėjo perpus, rašo „Lietuvos rytas“.
Pigiau rasti neįmanoma
Praėjusią savaitę šį butą pagaliau pavyko parduoti už 172 tūkst. litų.
Jį nusipirkusi vienintelė aukciono dalyvė – Palangoje vietos poilsiui besidairiusi klaipėdietė neslėpė, kad už tokią kainą – vos pusantro tūkstančio litų už kvadratinį metrą – padoresnėje vietoje esantį butą sunku būtų surasti netgi nuošaliame uostamiesčio mikrorajone.
Vargais negalais šių patalpų atsikračiusi Palangos savivaldybė dabar vargsta su kitomis.
J.Basanavičiaus gatvės pradžioje – šalia Vasaros estrados – parduodamas 730 kvadratinių metrų ploto administracinės paskirties pastatas su garažais, ūkiniu pastatu ir 11 arų žemės.
Kaina – 2 mln. litų. Tačiau jau du aukcionai neįvyko, nes savivaldybė nesulaukė pirkėjų, rašo „Lietuvos rytas“.
Šiais metais kurorte ketinama privatizuoti net 7 prestižinėse vietose esančius pastatus su sklypais. Tačiau Palangos savivaldybė baiminasi, kad pardavimo procesas vėl užtruks, o objektai nuvertės.
Nemoka pardavinėti?
Klaipėdos regiono nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas teigė, kad 2 mln. litų už Palangos savivaldybės parduodamą statinį nėra pernelyg didelė kaina.
Anot jo, jei jį valdytų privatus asmuo ar įmonė, pirkėjas atsirastų kaipmat.
„O valdininkai vangiai reklamuoja privatizuojamus objektus, nesuteikia informacijos apie galimas turto panaudojimo perspektyvas“, – aiškino A.Bružas.
Pirkėjus atbaido savivaldybių noras už parduotą objektą visus pinigus gauti netrukus po sutarties pasirašymo.
„Per trumpą laiką neįmanoma užsitikrinti banko paskolos. Be to, investicijas į verslą kredituojantys bankai labai nenoriai suteikia paskolas nekilnojamajam turtui pirkti.
Pačios įmonės savo lėšas dažniausiai naudoja apyvartai, o plėtrai ir investicijoms dažniausiai prireikia paskolų“, – aiškino A.Bružas.
Vengia patikrinimų
Pirkėjams dažnai kliūva ir pernelyg griežti reikalavimai.
Po aukciono savivaldybės privalo kreiptis į įvairias šalies teisėsaugos institucijas, kurios turi pateikti informaciją apie laimėtoją.
Pagal prieš 10 metų Vyriausybės patvirtintą tvarką pusės milijono litų ir brangesnį turtą norintis įsigyti pirkėjas gali būti pašalintas iš aukciono net ir pasiūlęs didžiausią kainą.
Nepatikimu pirkėju gali būti pripažintas už tyčinius nusikaltimus ir net administracine tvarka už prekybos, finansų apskaitos pažeidimus baustas asmuo.
Gali būti pašalinta ir aukcioną laimėjusi bendrovė, jei tokie asmenys yra jos valdybos nariai ar turi ne mažiau negu trečdalį įmonės akcijų.
Be to, turi būti patikrinta už privatizuojamą objektą sumokėti skirtų pinigų kilmė.
Nekilnojamąjį turtą perkant iš privataus asmens tokių patikrinimų išvengiama.
Pastatą išsyk perpirko koncernas „Vikonda“
Neretai būna taip, kad kieno nors privatizuotą pastatą iš karto nuperka jo tykojusi, bet aukcione kažkodėl nedalyvavusi bendrovė.
Būtent taip atsitiko Palangos savivaldybei pardavus vaikų darželį.
Po keletą metų trukusių nesėkmingų aukcionų apie 1000 kvadratinių metrų ploto pastatą su beveik 80 arų žemės sklypu pernai rugsėjį už 2,52 mln. litų nupirko vienintelė aukciono dalyvė – elektros instaliacija užsiimanti Gargždų statybos įmonė „BM Service“.
Dar prieš pasirašydami sutartį pastato savininkai kūrė verslo planus ir su architektais dėliojo pasiūlymus.
Bet jau po mėnesio pastato savininke tapo greta poilsinę turinčio ir Viktoro Uspaskicho šeimai priklausančio „Vikondos“ koncerno Kėdainių konservų fabrikas.
„Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, už darželio pastatą su žemės sklypu Gargždų įmonei buvo sumokėta mažiausiai 300 tūkst. litų daugiau, nei ji paklojo savivaldybei.
Netgi kalbama, kad iš šio sandorio gargždiškiai neoficialiai galėjo uždirbti milijoną litų.
Patinka straipsnis? Apsilankykite mūsų „Facebook“ paskyroje ir pasidalinkite su draugais.
