Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas pastebi: kiekvieną kartą prieš šaliai įsivedant eurą sukyla lūkesčiai apie didesnes ne tik kasdienių prekių, bet ir NT kainas. Ir reikia pripažinti, dėl to kainos šiek tiek ūgtels.
M.Kulbokas pripažįsta: nepamatuoti gyventojų lūkesčiai šiek tiek pakelia NT kainas.
„Tačiau įvedus eurą šalis išgyvena pagirias arba, kitaip pasakius, euro šoką: žmonės pamato, kad dėl pasikeitusios valiutos šeimos biudžetas sausį, palyginti su gruodžiu, tampa kiek labiau įtempti, todėl noras pirkti NT atšąla. Tuo pačiu mažėja ir lūkesčiai“, - kalba „Newsec“ atstovas.
Ar vertindami NT pokyčius Latvijos ir Estijos rinkoje galime spėti, kad to paties reikia laukti ir Lietuvoje? M.Kulbokas teigia, jog – ne. „Visos trys rinkos labai skirtingos, todėl tiesiogiai perimti patirties negalime, turėsime ją išgyventi ją patys“, - sako M.Kulbokas ir čia pat paaiškina, kodėl.
Lietuvoje NT dažniausiai perka vietos gyventojai, Rygoje – užsieniečiai. Čia veikia fenomenas, kad NT Latvijoje įsigijęs gyventojas įgauna teisę gyventi Šengeno zonoje. Pasinaudojančių šia teise skaičius auga geometrine progresija.
Talino būsto rinkoje taip pat vyrauja specifinis pirkėjas – suomiai. Anot M.Kulboko, suomiai aktyviai perka NT Taline ir taip sukelia kainas. Kadangi būsto kainos Helsinkyje ir Taline skiriasi 1,5-2 kartus, o iš vieno miesto į kitą greituoju keltu galima nusigauti per valandą, suomiai apsigyvena Taline, o savą būstą Helsinkyje išnuomoja.
