Butų nuomos kainas išvydusi vilnietė priėmė lemtingą sprendimą

Be tūkstančio litų padoriau įrengto buto gyvenamuosiuose rajonuose neišsinuomosi, o jeigu nori gyventi centre, Žvėryne ar senamiestyje, 2000 litų yra kone žemiausia riba.

Tokios kainos privertė 30 metų vilnietę apsispręsti pirkti butą.

„Iki šiol už buto nuomą Vilniaus centre – Naujamiestyje – su drauge mokėjome neprotingą kainą. 1500 litų už 130 kvadratinių metrų butą. Tai labai pigu. Bet šeimininkai rengiasi butą parduoti.

Ieškau buto nuomotis centre, tai kainos yra iš fantastikos srities – nuo 1000 litų žmogui už kambarį bute, kurį dar daliniesi su drauge. Pridėk dar komunalinius mokesčius, kurie čia labai nemaži. Užtat susiradau naujos statybos butą pirkti – tai daug labiau apsimoka“, – įsitikinusi aukštas pareigas einanti, tačiau šeimos neturinti vilnietė.

Bėda ta, kad butas, kurį ji nusižiūrėjo, dar nepastatytas. Jo laukti teks metus, tad metus ir mokėti nuomą už būstą.

„Aš dar nesikreipiau į banką, tačiau standartinė skaičiuoklė parodė, kad už naujos statybos vieno kambario maždaug 50 kv. m ploto butą Žvėryne per mėnesį bankui mokėsiu 750 litų. Ir tai bus mano butas, kuriuo nereikės dalintis.

Už tiek galėčiau išsinuomoti nebent labai prastą seną butą nemėgstamame rajone“, – sakė Lina.

Apie nuosavą butą ji pradėjo galvoti prieš trejus metus, tačiau teigė, jog pasirinkimas buvo toks menkas, kad iki šiol nieko nepavyko išsirinkti. Mat dauguma naujai pastatytų butų yra atokiausiuose miesto rajonuose.

Ir nors statytojai vilioja gamtos prieglobsčiu, visiškai naujais kvartalais, atsiduri miesto pakraštyje. Todėl radusi butą Žvėryne Lina ilgai nedvejojo, nors raktų reikės laukti bent metus.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, per praėjusius metus vidutinė nuomos kaina kiek ūgtelėjo ir Vilniuje pasiekė 1110 litų.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada nenustebo, kad rinkoje susiklostė tokia situacija. Jis būsto rinkos potvynius ir atoslūgius stebi jau 12 metų ir gali pasakyti, kas laukia.

Butų kainos ir paskolos ims brangti, o nuomos nedidės, o gal net šiek tiek mažės ir rinka susibalansuos, tačiau tai atsitiks ne per vieną dieną.

„Per krizę daug žmonių norėjo parduoti būstus, tačiau tai buvo gana sudėtinga, tad jie buvo pasiūlyti išnuomoti. Nuomos pasiūla išaugo ir atpigo.

Tačiau po krizės tie, kurie norėjo būstus parduoti, taip ir padarė. Tad nuomos pasiūlymų sumažėjo. Be to, Lietuvos bankas įvedė atsakingo skolinimo taisykles, pagal kurias gyventojai, perkantys butą už paskolą, turi sumokėti savo bent 15 proc. įnašą. Jaunoms šeimoms tai tikrai didelė našta.

Be to, ir parduodamų butų pasiūla sumažėjo. Tai lėmė, kad būtent nuomotojai diktuoja sąlygas ir kelia nuomos kainas. Būsto pardavimas ir nuoma – du susisiekiantys indai“, – paaiškino M.Čiulada.

Šiuo metu bazinės palūkanų normos, kuriomis remiantis skaičiuojamos ir būsto paskolų palūkanos, yra rekordiškai žemos ir tokios dar išliks bent metus ar dvejus. Bankai lengvai duoda būsto paskolas tiems, kurie gauna stabilius atlyginimus, o būsto kainos nusistovėjo ir, matyt, dabar laukia krestelėjimo, bet tik aukštyn.

„Būsto įsigijimas tampa patrauklesnis dėl kelių svarbių priežasčių. Pirmiausia gerėjantys lūkesčiai dėl nekilnojamo turto kainų perspektyvų skatina aktyviau investuoti į būstą. Be to, aukštos nuomos kainos ir žemos palūkanos skatina būstą įsigyti ir už skolinta, ir nuosavas lėšas“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

„Swedbank“ skaičiavimu, butų nuomos pajamingumas, kuris parodo, kokią dalį būsto vertės per metus galima gauti jį nuomojant, Vilniuje ir Kaune per metus išaugo. Vilniuje šis rodiklis siekė 6,5 proc. ir išliko arti savo istorinio vidurkio, o Kaune jis priartėjo prie istorinio vidurkio ir siekė 7,9 proc.

„Kai nuomos pajamingumas yra žemesnis nei jo vidurkis, tai rodo, jog būsto kainos yra pervertintos ir, tikėtina, arba formuojasi nekilnojamo turto burbulas, arba kainų mažėjimui – dar ne pabaiga. Tokią situaciją stebėjome prieš sprogstant nekilnojamojo turto burbului Lietuvoje 2009 m.

Šiuo metu nuomos pajamingumas yra priartėjęs prie istorinio vidurkio ir tai rodo, kad būsto kainos greičiausiai yra arti savo tikrosios vertės, – sakė V.Šečkutė. – Be to, išaugęs įperkamumas ir kitos geros sąlygos paklausai augti sudaro prielaidas nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui ir  greičiausiai kainų augimui.“

„Nuomos kainos išlieka gana aukštos, o paskolų palūkanų normos šiuo metu – žemiausiame taške. Situacija panaši kaip ir prieš krizę, kai finansiškai naudingiau buvo butą ne nuomoti, o pirkti. Norint išsinuomoti kokybiškai įrengtą dviejų kambarių apie 50 kvadratinių metrų butą toli nuo centro esančiose Fabijoniškėse, teks sumokėti ir 1000 litų, o, pavyzdžiui, Šiaurės miestelyje, dar daugiau – apie 1500 litų”, – apie butų nuomą Vilniuje pasakojo Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Šiuo metu vidutinė vieno kambario nuomos kaina Vilniuje siekia apie 680 litų: senos statybos – apie 630 litų, naujos – apie 1015 litų. Dviejų kambarių butai išnuomojami už trečdaliu didesnę kainą – 1100 litų. Minėto dydžio butas senos statybos name kainuotų iki 1000, naujos – 1350 litų.

M.Čiulados teigimu, vis daugiau žmonių į būsto įsigijimą žiūri kaip į investiciją. Jie perka namus tikėdamiesi gauti nuolatinių pajamų iš nuomos ir kartu tikisi, jog būsto kainos augs. Nors visi duomenys rodo, kad būstą šiuo metu verčiau pirkti, o ne nuomotis, dėl to nereikėtų pamesti galvos.

„Rekordiškai žemos bazinės palūkanų normos amžinai mažos nebus, jos tikrai pradės augti. Dėl didėjančios paklausos neišvengiamai pradės augti ir pačios būsto kainos. Jeigu atsiras daugiau žmonių, nusipirkusių butus tam, kad juos išnuomotų, didės nuomos pasiūla, o nuomininkų bus mažiau, nes jie butus pirks.

Tai yra normali tendencija, kad banko paskolų mėnesio įmokos ims artėti prie nuomos kainos. Rinka artės prie natūralaus balanso“, - paaiškino M.Čiulada.