Kaip aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko Taline sparčiai kilo NT kainos – lėtesnis ir nepakankamas būsto pasiūlos augimas.
Lietuvoje, anot ekonomisto, tokios problemos nėra, o NT kaina artima tikrajai vertei.
„Būto įperkamumo rodikliai šiandien visose Baltijos šalių sostinėse gana dideli. Esminė to priežastis – labai žemos palūkanų normos. Jei jos padidėtų kiek daugiau nei 2 procentiniais punktais, būstas Vilniuje pasidarytų neįperkamas. Tai leidžia manyti, kad pas mus tokios spartaus kainų augimo, kaip kad buvo Estijoje, nesulauksime“, - prognozavo N.Mačiulis.
Jo manymu, NT Vilniuje neturėtų brangti daugiau nei 5 proc. per metus. Jei spėjimas bus taiklus, o būsto kainų augimas – nuosaikus, tai iki tų kainų, kurios buvo prieš krizę, būstas Vilniuje grįžtų per dešimtmetį.
Dar viena priežasčių, kuri turėtų apsaugoti nuo spartaus NT brangimo – atsakingo skolinimosi taisyklės, kurių Estijoje nėra.
Tačiau „Swedbank“ ekonomistas atkreipia dėmesį, jog NT kainų svyravimams daug įtakos turi gyventojų lūkesčiai. O jie, stebint Estijos ir Latvijos (5,6 proc. augimas per 10 mėnesių) patirtį, gali krypti į kainų didėjimo pusę. Vis dėlto tikimasi, kad jei kainų didėjimas ir bus, tai jis bus nuosaikus.
Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ suskaičiavo, kad per metus – 2013-ųjų trečiąjį ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu – būsto kainos Lietuvoje sumažėjo 0,4 procento.
Tuo metu Latvijoje jos pakilo 6,2 proc., Estijoje – 11,1 procento.
