„Iki šiol galiojusiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose buvo numatyta pernelyg daug nereikalingų procedūrų. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus reikėdavo atlikti poveikio aplinkai, visuomenės sveikatai ir kitus vertinimus.
Tačiau šie specifiniai tyrimai nėra būdingi teritorijų planavimui, todėl jų atsisakyta. Mūsų nuomone, tai taps postūmiu visam šalies ūkiui augti”, – teigė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Pasak jos, dabar Lietuvoje galiojanti sistema yra tokia pat kaip ir daugelyje Europos šalių, o dėl šio įstatymo Lietuva iš 27-osios vietos pakilo į 17-ąją patraukliausių investuotojams pasaulio šalių reitinge „Doing Business 2014”.
Ar tai nėra vien pasigyrimas? Tikrai ne. Taip tvirtina asociacijos Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
– Kokius įžvelgiate naujojo Teritorijų planavimo įstatymo privalumus? – pasiteiravome R.Skyrienės.
– Jų yra tikrai ne vienas. Pirmiausia sumažintas poreikis rengti detaliuosius planus. Labai gerai, kad šių planų tvirtinimas depolitizuotas – dabar už tai atsakingi savivaldybių administracijų direktoriai.
Antra – žemės paskirtis gali būti pakeista gerokai paprasčiau nei anksčiau. Investuotojams labai svarbu, kad planuojant nebėra reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, jo reikia tik siekiant gauti leidimą veiklai.
Neslėpsiu – mūsų asociacija rengiant šį įstatymą pateikė labai daug siūlymų. Aišku, atsižvelgta ne į visus, tačiau į labai nemenką dalį.
– Ar tikrai senasis įstatymas buvo tapęs rimta kliūtimi investuojant?
– Apskaičiavome, kad dėl to keleriems metams buvo įstrigę maždaug pusantro milijardo litų investicijų. Tai išties solidi suma.
Su trikdžiais susidūrė ne viena bendrovė. Pavyzdžiui, didelių rūpesčių turėjo sklypą Trakų rajono savivaldybėje įsigijusi „Wawin Baltic”. Nuolat dėl kliūčių plėstis skųsdavosi ir „Statoil”, ir kitos įmonės.
Laimei, dabartiniam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pakako politinės valios pakeisti šią padėtį. Skirtingai nei daugelis kitų politikų, jis nenumetė šio įstatymo Seimui, o pats ėmėsi iniciatyvos, aiškino, derino, dalyvavo įvairių komitetų posėdžiuose.
– Kaip manote, kada investuotojai pajus realią naujojo įstatymo naudą?
– Vargu ar viskas šimtu procentų pasikeis per mėnesį arba du. Dar reikia priimti ir Infrastruktūros įstatymą, kuris taip pat labai svarbus. Tačiau dabar žengtas labai rimtas žingsnis į priekį ir investuotojų akyse Lietuva atrodo daug patrauklesnė nei anksčiau.
Tikslas – pirmauti Baltijos regione
Valentinas Mazuronis, Aplinkos ministras
„Teritorijų planavimo įstatymo priėmimas – tai pirmasis žingsnis. Laukia jo įgyvendinimo procesas. Be to, ketiname ir toliau tobulinti įstatymų bazę: eilėje laukia Statybos, Statybų priežiūros, Infrastruktūros ir kiti įstatymai.
Turime atsižvelgti į du dalykus. Pirmiausia rengiant naujus teisės aktus reikia užtikrinti saugumą ir patikimumą. Tačiau sykiu būtina iš senųjų pašalinti visas nereikalingas ir nieko gera neduodančias biurokratines procedūras, kurių per porą dešimtmečių susikaupė labai daug.
Turime pasiekti, kad Lietuva investuotojams taptų patraukliausia iš visų Baltijos valstybių. Tai mes tikrai galime padaryti.”
