„Girdėjome tokių kalbų, tačiau visa tai – netiesa. Įstatymas priimtas, dauguma su juo susijusių teisės aktų irgi patvirtinta, todėl nėra net ko kalbėti, kad jo įsigaliojimas gali būti atidėtas“, – tvirtino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.
Juolab kad dar prieš Kalėdas Aplinkos ministerijos svetainėje buvo įdėta visa informacija, kartu skelbiami su naujuoju įstatymu susiję nauji teisės aktai.
„Jau nuo sausio 1-osios žmonės gali rengti techninius-projektinius pasiūlymus, o savivaldybėms sudaryta galimybė rengti teritorijų planavimo dokumentus“, – užtikrino M.Narmontas.
Pokyčiai. Bene svarbiausia naujovė yra tai, kad nuo šiol nei verslo įmonėms, nei gyventojams neteks rūpintis jokiais detaliaisiais planais – tai turės atlikti savivaldybių specialistai.
Galiojant ankstesnės redakcijos įstatymui savivaldybės irgi buvo įpareigotos tuo rūpintis, tačiau jos turėjo teisę perleisti šiuos darbus kitiems asmenims, todėl beveik visais atvejais taip buvo ir elgiamasi. Užtat dabar tokios teisės nebeliko.
Todėl gyventojai ar verslininkai sutaupys ne tik daug laiko, bet ir pinigų. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje anksčiau parengti detalųjį planą užtrukdavo apie metus, o kaina prasidėdavo nuo 5–7 tūkstančių litų.
„Jei norima ką nors statyti, nebereikia laukti detaliojo plano: tais atvejais, kai yra bendrasis planas (o juos turi visos savivaldybės), iškart galima imtis techninių sprendinių. Visas procesas – nuo idėjos iki rakto – gerokai sutrumpės“, – pasakojo M.Narmontas.
Paprastumas. Ką iš naujos tvarkos gaus paprastas žmogus? Pasirodo, labai daug.
Statyti namą nusprendusiems gyventojams nuo šiol nebereikės eiti kryžiaus kelių, kad sklypo paskirtis būtų pakeista iš žemės ūkio į gyvenamąją. Jei pagal bendrąjį planą tai leidžiama, tereikia kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ir paskirtis bus pakeista.
Vėliau jau galima rengti techninį projektą, kuris derinamas elektroniniu būdu. „Viskas vyksta daug paprasčiau nei anksčiau – mėnuo ar pusantro, ir žmogus gauna leidimą statyti. Ir viskas“, – aiškino M.Narmontas.
Aiškumas. Anksčiau daugelis gyventojų ar verslininkų planų strigdavo ne tik dėl ilgo laikotarpio rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar dėl jų kainų, bet ir dėl pačios dokumentų kokybės.
Namą nusprendęs statyti žmogus nežinojo, kokie jo kaimynų planai, komercinius pastatus susirengusiam statyti verslininkui irgi buvo neaišku, kokia bus aplinka.
„Ir gyvenamoji, ir komercinė aplinka iki šiol netvarkyta taip, kaip derėtų. Pagal naują sistemą atsiranda planavimas kvartalais, o teritorijų planavimo turinys atskleidžiamas elektroninėje erdvėje.
Tai itin patogu tiek statytojams, tiek projektuotojams ar architektams: jie gali iškart matyti visumą, o ne atskiro sklypo detales“, – sakė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.
Viešumas. Naujojoje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje daug vietos skirta viešinimui. Tai, kad elektroninėje erdvėje atsiranda visi planavimo dokumentai, leidžia žmonėms su jais susipažinti. Kitaip tariant, gyventojas žinos, kas planuojama statyti jo kaimynystėje.
„Tai suteiks labai daug privalumų. Pavyzdžiui, iškilus grėsmei bus galima lengvai ginti viešąjį interesą“, – aiškino M.Narmontas.
