2004-aisiais, kai Kazlų Rūdos savivaldybė su vienu Nyderlandų socialinio
būsto paramos fondu pasirašė bendradarbiavimo sutartį, niekas neįtarė,
jog dviejų aukštų karkasinis namas lietuviams taps dideliu galvos
skausmu.
„Kai dabar skaitau tą bendradarbiavimo sutartį, mano akimis, ji buvo
labai neprofesionaliai surašyta. Joje yra punktas, kuriuo aštuonbutį
dovanojantys olandai visiškai atsiriboja nuo bet kokios atsakomybės“, -
pastebėjo Kazlų Rūdos meras V.Kanevičius, anuomet nevadovavęs
savivaldybei.
Kazlų Rūdos savivaldybė savo įsipareigojimą, kuris kainavo 300 tūkst.
litų, įvykdė: sutvarkė pamatus, ant kurių anksčiau ketino statyti
mūrinį daugiabutį, bei visas komunikacijas.
Olandų aštuonbutis turėjo būti šildomas dujomis. Jame yra įrengtos
virtuvės, tualetai, dušo kabinos, dujų katilai.
Olandų fondas buvo įsipareigojęs atgabenti karkasinį namą, jį surinkti,
prijungti prie komunikacijų ir iki 2005-ųjų liepos atiduoti jį
valstybinei statybos inspekcijai, kad būtų galima statinį eksploatuoti.
Olandai statybą baigė mėnesiu anksčiau ir dingo. Jie nepateikė nei
techninio projekto, nei vandentiekio, dujų dokumentų.
Tuometės Kazlų Rūdos savivaldybės vadovų pasitikėjimas užsieniečiais
po kiek laiko subyrėjo į šipulius.
Į Olandiją iš Kazlų Rūdos ėmė plaukti raštai, kuriais buvo bandoma
išsireikalauti dokumentus ir padaryti darbą iki galo.
Iš pradžių olandų fondas dar atsakinėjo į tuos raštus, o paskui liovėsi,
nes bankrutavo.
Savivaldybės vadovai olandams siūlė pasiimti neįteisintą statinį, kuriuo
miestelis negali naudotis. Užsieniečiai pareiškė, jog jiems aštuonbutis
nerūpi - esą Kazlų Rūdos savivaldybė su juo gali daryti bet ką, net ir
nusigriauti.
Savivaldybės taryba, spręsdama jiems primestą problemą, kreipėsi į
registrų centrą ir namą įregistravo kaip nebaigtą statybą.
Buvo svarstomas variantas pačiai savivaldybei baigti įrengti namą, jį
apšiltinti, pritaikyti Lietuvos statybų normoms.
Tačiau sudaryta sąmata privertė atsisakyti tokių planų, nes paaiškėjo,
kad reikėtų milijono litų. Savivaldybė neturėjo tokių pinigų.
Olandų dovana iš savivaldybės pareikalavo papildomų išlaidų.
Buvo baiminamasi, jog Kazlų Rūdos pakraštyje stūksantį aštuonbutį gali
suniokoti piktavaliai, todėl namo apsauga buvo patikėta saugos tarnybai.
Šiai jau devyneri metai kas mėnesį savivaldybė moka po 300 litų.
Galop savivaldybės taryba nusprendė, jog aštuonbutį reikia parduoti.
Pirmajame aukcione buvo siūloma namą pirkti už 300 tūkst.litų.
„Nei skambučių, nei pirkėjų nesulaukėme, - sakė Kazlų Rūdos
savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Arūnas Žemaitis. - Vasarį rengsime
jau šeštą aukcioną. Aštuonbučio kainą sumažinome tris kartus - iki 100
tūkst. litų.
Šį pastatą galima nesunkiai išsiardyti ir išsigabenti. Jį apšiltinus,
galima gyventi žiemą. Šiaip jis galėtų puikiai stovėti kokioje nors
vasarvietėje“.
Labdaringa užsieniečių akcija, lietuviams pasibaigusi nemalonumais, taip
ir liko mįslė. Jūra atplukdytas, pastatytas namas olandams kainavo
nemažus pinigus. Kodėl jie aštuonbutį atvežė ir, galima sakyti, tiesiog
numetė, nepabaigė darbo, niekas negali paaiškinti.
Per 600 kvadratinių metrų ploto namas savivaldybės vadovams yra
užsitęsęs galvos skausmas.
Kazlų Rūdos gyventojai, tikėjęsi pagerinti gyvenimo sąlygas, neslepia
susierzinimo, jog buvo apgauti.
Socialinio būsto eilėje - per šimtą miestelio šeimų.
