Vis dėlto vilniečio įperkamas būsto plotas vis tiek yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių. Vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas trečią šių metų ketvirtį galėjo nusipirkti mažiausią (40 kv. m) senos statybos būstą miegamajame rajone. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėjo nusipirkti 50,3 ir 44 kvadratinių metrų standartinius būstus senos statybos miegamuosiuose rajonuose.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad būsto įperkamumo rodiklis Vilniuje ir Rygoje pagerėjo dėl realiojo darbo užmokesčio augimo ir lėtesnio būsto kainų didėjimo. Estijos sostinėje nekilnojamojo turto kainos augo sparčiau negu vidutinės gyventojų pajamos.
Didžiausią naujos statybos gyvenamojo būsto plotą įpirktų vidutines pajamas uždirbantis Talino gyventojas (32,2 kv. m), mažiausios būtų Rygos gyventojo galimybės (22,6 kv. m) o Vilniaus gyventojo – vidutinės (26,9 kv. m). SEB banko šeimos finansų ekspertės J. Varanauskienės teigimu, skirtingas Baltijos šalių eiliškumas pagal galimybes įsigyti naujo ar seno būsto plotą rodo naujo būsto paklausos ir namų ūkių, perkančių senos statybos ir naujos statybos būstus, pajamų skirtumus: Rygoje šie skirtumai turėtų būti didesni negu Vilniuje ir Taline.
SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.
