Kaip pasakojo architektas, prieš rinkdamasis būsimuosius namus, turėjo keletą kriterijų, kurie pradėjus paieškas pamažu paprastėjo. „Jei namą projektuoji ir stataisi pats, gali turėti įvairiausių idėjų, tačiau, ieškant jau pastatyto, telieka du pagrindiniai – kad jis būtų protinga investicija ir kad statybos darbai būtų atlikti daugmaž kokybiškai. Kodėl daugmaž? Nusipirkti be priekaištų pastatyto namo praktiškai neįmanoma, nes tokių rinkoje tiesiog nėra“, – kalbėjo architektas.
Nors dviaukščiame name baldų nėra daug, o esami kiek įmanoma natūralių medžiagų, daugiausia dėmesio architektas skyrė sofai. Neradęs tinkamos prekybos centruose, ją susiprojektavo pats. Kiti baldai, kaip pats sako, įsigyti, nes reikėjo, mat visus susiprojektuoti ir pagaminti užtruktų itin daug laiko.
Įspūdingiausios architekto name – jo paties dekoruotos sienos. Pirmajame aukšte pasirinkta juoda spalva. Nubėgdami dažai sukūrė akį traukiantį „raštą“. Antrajame aukšte esančiame miegamajame tokiu pat principu siena nudažyta raudonai.
Pagrindinė svetainės siena išklijuota didelio formato kortomis.
Ar yra pavykę įtikinti klientus rinktis panašius sprendimus? Architektas pripažįsta – ne, nėra net mėginęs. Nors, jo žodžiais, lietuviai nori išskirtinių sprendimų, nebijo jų, tačiau kompleksuoja, ką kiti pasakys“, – reziumavo pašnekovas.
Miegamųjų namų rajone stovinčiame standartiniame name architekto pasirinkti interjero sprendimai atrodo visiškai nesusiję su įsivaizduojamomis taisyklėmis. „Aš specialiai padariau tai, ko norėjosi, visiškai negalvodamas, kad tokie dalykai visai netinka tokioje vietoje“, – paaiškino J.Juozaitis.
Interjero sprendimai nebuvo nei planuoti, nei apgalvoti, o ir padaryti norėtųsi daug daugiau, bet, architekto žodžiais, stinga laiko. „Kiekviena graži smulkmena reikalauja laiko. O juk visko norisi čia ir dabar. Svarbiausia – nereikia bijoti daryti, ko norisi. Juk sienas bet kada pakeisi – nušveisi ir perdažysi. Standartai mus verčia ne tobulėti, jie daro mus „įprastais“, – įsitikinęs pašnekovas.
Laiptai, vedantys į antrajame aukšte esantį miegamąjį, apdailinti fanera. Šis sprendimas pasirinktas ne tik dėl estetikos – laiptai buvo nekokybiškai padaryti, architektui logiškas sprendimas atrodė juos paslėpti po medžiaga, kurią lengva apdirbti.
Grindų danga name – laminatas. Architektas pasakojo, jog plytelių ir betoninių grindų nenorėjo, nes tuo metu jos buvo madingos, kaip ir plytelės, iš kurių galima išgauti betono grindų efektą.
„Norėjau betono grindų, apie jas galvojau, kol nebuvo madingos. Joms išpopuliarėjus, atsisakiau. Madingus drabužius gali greitai pakeisti, namų kas porą metų nepakeisi. Tai, kas ne klasika arba labai ilgai nusistovėję sprendimai, naudoti ne mažiau nei 10 metų, name juokingai atrodys jau po 5 metų.
Šiuo metu vyrauja klasikinis interjeras su akmeniu, pavyzdžiui, marmuru. Tai nėra klasika, tai nėra tas tikrasis marmuras – šiuo metu naudojamas po 5 metų nebebus toks, kokį įsivaizduojame“, – apibendrino pašnekovas.
