Pasak darbų saugos priemonėmis prekiaujančios kompanijos „DPS“ direktorės ir darbų saugos mokymų lektorės Irmos Spudienės, statybų, automobilių remonto, kitų pramoninės gamybos sričių įmonėse darbo vietų rizikos vertinimai yra atliekami, tačiau biuruose toks vertinimas yra retenybė. „Kai kelių šimtų verslo įmonių atstovų auditorijoje mokymų metu paklausiu, kada kas darė ir apskritai ar darė biuro darbo vietos rizikos vertinimą, dažniausiai pasigirsta tylus, atsainus kikenimas. Kad darbo vieta turi būti saugi pramonėje ar statybose, supranta visi. Tačiau biure dirbančio žmogaus aplinka lygiai taip pat turi būti saugi, patogi, ergonomiška. Apie tai turime daugiau kalbėti“, – pastebėjo I.Spudienė.
Geri dalykai lieka tik popieriuje
Teisės aktuose nurodoma, kad darbo vietos rizika įmonėse vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, parenkant personalą, keičiant įmonės struktūrą, restruktūrizuojant įmonę. Arba kai įvyksta nelaimingas atsitikimas darbe, kai nustatomos ar įtariamos profesinės ligos. Lektorė apgailestavo, kad teisės aktuose aprašyti reikalavimai dažnai ir pasilieka tuose aktuose, ypač kai kalbame apie darbo sąlygas biuruose. Kad reikalavimų būtų laikomasi, atsakinga Valstybinė darbo inspekcija. „Lietuvoje veikia 240 tūkst. įmonių. Biuras tikrai yra kiekvienoje. Bet kas gali visas patikrinti?“, – retoriškai klausė I.Spudienė.
Eglės Gasiūnienės, ergonominių darbo baldų gamintojos, UAB „AJ produktai“ generalinės direktorės teigimu, darbui sukurti biuro baldai atitinka visus kriterijus, kurie yra apibrėžti Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose. „Atsakant į klausimą – ar reikia vadovautis teisės aktais – atsakymo variantų nėra, tiesa? – klausė E.Gasiūnienė, – metodiniuose nurodymuose surašyti tie patys teiginiai, kuriuos kalbėdami apie savo produktus nuolat kartojame: kad sėdint darbuotojo nugara turi būti tiesi, kad būtų išlaikomi natūralūs stuburo linkiai bei dubens–klubo sąnarių kampai, kad nereiktų pernelyg dažnai sukioti liemens ir galvos, kad būtų kur atremti rankas, kad pakaktų erdvės ir t.t. Bet iš patirties, bendravimo su klientais, interjero dizaineriais žinome, kad toli gražu ne kiekviena darbo vieta biure yra ergonomiška. Ypač nedideliuose biuruose šalia gamybinių patalpų“.
Biuruose daugėja reguliuojamo aukščio stalų
Bendrovės „Tuvlita“, konsultavimo padalinio, atliekančio darbo vietų rizikos vertinimą, direktorė Skirmantė Brūzgienė, paklausta apie dabartines biurų įrengimo tendencijas Lietuvoje atsakė: „Visur yra visko“. Tačiau pastebėjo, kad vertindami darbo vietas vis dažniau atranda reguliuojamo aukščio stalų, kuriuos galima pritaikyti pagal kiekvieno konkretaus darbuotojo ūgį, prie jo patogu keisti pozą, dirbti ir atsisėdus, ir atsistojus. „Labai svarbu, kad darbdavys, investavęs į tokį stalą, skirtų laiko ir paaiškintų darbuotojams, kaip juo naudotis. Dažnas vaizdas, kai biuruose žmonės tik sėdi prie stalų, prie kurių galėtų dirbti ir stovėdami. Lygiai kaip ir posėdžiuose, susitikimuose taip pat galėtų stovėti. Juk svarbiausia yra ilgam nesustingti vienoje pozoje, o nuolat judėti“, – aiškino specialistė. Pasak jos, tie, kas atsinaujina biurus, šiuo metu jau renkasi modernius, ergonomiškus stalus, biuro kėdes, kitus baldus, darbo stalo aksesuarus.
Visos šiuolaikinės darbo vietos biure yra susijusios kompiuteriais. Reikalavimai joms labai išsamiai aprašyti Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl higienos normų „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“. Pasak E.Gasiūnienės, visi teisės aktai, kuriuose kalbama apie darbo aplinkos ergonomiškumą, gali būti traktuojami dvejopai: „Galime į juos žiūrėti kaip į vėzdą, keliantį baudų grėsmę, bet galima kaip į patarėją. Kiekvienas laisvas rinktis, kas labiau motyvuoja. Kai renkami baldai darbo aplinkai, svarbu matyti ne tik jam skiriamą biudžetą bei interjerą, bet ir žmogų, kuris ten dirbs ir praleis nemažą savo laiko dalį“.
