Gera žinia ta, kad ergonomiškumo idėją į biurus neša užsienio kapitalo įmonės, kurios netaupo darbuotojų sveikatos sąskaita ir supranta, kad patogūs ir nuolat judėti skatinantys baldai bei aplinka yra svarbi sudėtinė jų verslo dalis. Sudarius palankias sąlygas darbui žmonės dirba efektyviau, mažiau serga, geresnė ne tik jų fizinė, bet ir psichinė būsena. Dėl jos ypač verta susirūpinti. Stresą ir įtampą dėl terminų, laiko stygiaus, didelių lūkesčių ir keliamų reikalavimų, mažesnių ar didesnių konfliktų, nesklandumų ir kitų viena kitą vejančių problemų patiria bemaž visų profesijų darbuotojai. Jei prie to prisideda ilgas sėdėjimas prie stalo, gaunasi visa puokštė sveikatą žalojančių veiksnių, kurių pasekmės anksčiau ar vėliau pasireiškia ligomis.
Sunku pripažinti klydus
Koks iššūkis sveikatai yra sėdimas darbas, geriausiai parodo gydytojų fiksuojami tolimųjų reisų vairuotojų sveikatos sutrikimai. Dėl darbo specifikos jie yra priversti ištisas valandas sėdėti ankštoje erdvėje, neturi tiek galimybių keisti pozą, pasivaikščioti, pasimankštinti, kiek dirbantys biuruose, sandėliuose, mokyklose ar kitur. Pusamžius vyrus ir moteris pasiveja širdies ritmo sutrikimai, išsiplėtusios kojų venos, kraujo krešulių susidarymo rizika, nugaros, sąnarių skausmai, virškinimo sutrikimai.
„Kai užklumpa ligos, labai sunku pripažinti, kad jos atsiranda neatsitiktinai, bet yra gyvenimo būdo, kuris tęsėsi metų metus, pasekmė. Sunku susitaikyti su mintimi, kad greičiausiai dėl to gali kaltinti tik pats save. Todėl kai kalbame apie sveikatą tausojančias priemones, o kaip tik tokie yra ergonomiški baldai, labai norisi pramušti abejingumo šarvą ir dažną mintį: „taip, taip būna, bet man taip nenutiks“, – pasakodama apie nuolatos tobulinamus biuro baldus sakė švedų kompanijos „AJ produktai“ padalinio Lietuvoje generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė.
Atsakomybė tenka darbdaviams
Pasak jos, ne visada žmogus pats gali rinktis, kaip atrodys ir kaip bus įrengta jo darbo aplinka. Už tai labiau atsakingi tie, kas ją organizuoja.
Vakarų Europos šalių, JAV mokslininkai, psichologai daug dėmesio skiria fiziniam darbo organizavimui biure, kuris atitiktų technologijų diktuojamus darbo ir komunikacijos pokyčius. Amerikiečiai psichologai David Rock ir Daniel Siegel, tyrinėdami šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdą, pagal sveikos mitybos lėkštės analogiją sukūrė kasdienių žmogaus protui, psichikai naudingų veiklų modelį ir pavadino jį sveiko proto lėkšte. Lygiai taip kaip fizinio kūno sveikatai reikalingas įvairus, maistingas, sveikas maistas, taip ir smegenų sveikatai, gyvenimo pusiausvyrai reikalinga veiklų įvairovė, kurią sudaro miegas, fizinis aktyvumas, laikas susikaupimui, apmąstymams, bendravimui, žaismingumui ir poilsiui. Visas šias veiklas, kad ir po neilgai, mokslininkai pataria nuveikti kasdieną.
Sveiko proto lėkštės modelis padeda kurti interjerą
Kuriantiems biuro interjerus, planuojant erdves šis 7 elementų modelis padeda suprasti, kad laikas, kurį žmogus praleidžia darbe, yra integrali jo gyvenimo dalis, išsigryninti žmogaus veiklas darbe, kurios tikrai neapsiriboja tik susikaupimu. Darbe praleista diena susideda iš kur kas daugiau sveiko proto lėkštes „patiekalų“.
Tipiška, pasenusi ir vis dar vyraujanti biuro struktūra sudaroma iš biuro stalo kiekvienam arba daugumai darbuotojų, pokalbiams ir susitikimams skirtos posėdžio salės, o atokvėpiui – virtuvėlės. Jei palygintume su sveiko proto lėkštės modeliu, daugeliui dalykų vietos nėra...
Pasak „AJ Produktai“ projektų vadovo Filipo Giotesono (Philip Götesson), moderniuose biuruose atsiranda vis daugiau skirtingų funkcinių zonų, kurios, be kita ko, išlaisvina darbuotojus nuo ilgo sėdėjimo vienoje vietoje, skatina judėti, nes biure yra sukuriamas pretekstas keisti padėtį, tikslas kažkur eiti. Tarkime – pasikalbėti telefonu. Nepriklausomai nuo to, ar tai dalykinis pokalbis, ar asmeninis, iš žaismingumo meniu, tam gali atsirasti nedidelis kambarys biure, kuriame gali užsidaryti spontaniškai, iš anksto neplanavęs.
Atokvėpiui, pokalbiams su svečiais gali būti skirta zona, primenanti namų svetainę, su minkštais baldais, pastatomais šviestuvais. Trumpam susikaupti patogu prisėdus ant akustinės sofos, kompiuterį pasidėjus ant nedidelio stalelio.
„Suskirsčius biurą į aiškiai suvokiamas skirtingas zonas pagal numanomos veiklos pobūdį, atsiranda daugiau judėjimo, veiksmo, gyvybės, laisvumo. Žmonės jame natūraliai geriau jaučiasi. Žinoma, jokia kėdė ir joks ėjimo takelis darbo problemų neišspręs, bet judėjimas, veiklų kaita sumažina įtampą ir stresą. Ergonomiško biuro koncepcija apima ne tik baldus, bet ir įvairialypių erdvių planavimą“, – sakė E.Gasiūnienė.
