Pusantrų metų dirbdami daugiau nei po dvylika valandų per parą ir net be savaitgalių jie nejuto jokio nuovargio, nors ir miegojo kur papuola – rūsyje, ant čiužinio būsimoje svetainėje ar ant senos sofos prie būsimos pirtelės. Nes Kristina ir Antanas Rajunčiai būdami keturiasdešimtmečiai pirmą kartą pajuto ką reiškia turėti savo namus, kas, kad ne naujus, kitų nugyventus, kas, kad – tą žinojo puikiai – teks investuoti labai daug – jie jautėsi laimingi.