Dažniausiai ant medinio stalo tokiuose namuose stovi neįmantri vaza, o joje – žalumynai ar medžio šakos. Toks stilius lyg ir skandinaviškas, bet ir šiek tiek rytietiškas. Estetinė šių stilių dermė – „Japandi“.
„Japandi“ – žodžių „japoniškas“ ir „skandinaviškas“ darinys, šiuo metu itin populiarus modernus interjero dizaino stilius. „Google“ paieškoje šio žodžio reikšmės ir interjero pavyzdžių pastaruoju metu ieškoma vis daugiau. Daugelis sutinka, kad tai yra dviejų istorinių kultūrų „mažiau yra daugiau“ susiliejimas.
„Tai yra natūralus dviejų kultūrų, kurios pirmenybę teikia minimalizmui ir ramybei, hibridas. Čia šlovinamas kasdienis grožis ir ryšys su gamta, dalijamasi supaprastinta estetika – geometrinėmis formomis, įmantriomis spalvomis ir medžiagomis“, – kalbėjo pasaulyje garsus interjero stilistas Colinas Kingas, aistringas šio stiliaus praktikas.
„Japandi“ vertinu kaip du labai skirtingus minimalistinius stilius, kurie harmoningai dera tarpusavyje“, – žurnalui „Vogue“ sakė dizainerė Brigette Romanek.
Pasak amerikiečių interjero dizainerio Jeremiah Brento, svarbiausios „Japandi“ savybės yra šios: meistriškumas, tekstūra, pusiausvyra ir ramybė. Kurdami tokį interjerą specialistai galvoja apie natūralią medieną, žemiškas medžiagas, neutralias spalvų paletes, taip pat neperkrautas erdves, kuriose funkcionalūs daiktai, pavyzdžiui, vazos ir puodeliai, yra svarbesni už dekoracijas. Taip pat pirmenybė teikiama natūraliai šviesai, kuri dažnai panaudojama meniškai.
„Baldai ir daiktai čia yra minimalūs. Tam tikras daiktas buvo sukurtas tam tikram darbui, juntamas stiprus tinkamumo, tvarkos ir vietos pojūtis. „Japandi“ dizainas atsirado iš glaudaus santykio su gamta ir buvo išpuoselėtas derinant medžiagas, techniką ir naudojimą“, – sakė C.Kingas ir pabrėžė, kad šio stiliaus kambariui itin tinka žodis „nuoširdus“.
Pasak knygos „Japandi Living“ autorės Lailos Rietbergen, šio stiliaus ištakos siekia dar 1860 metus. Danų laivyno leitenantas Williamas Carstensenas išplaukė į Tokiją (tuomet vadintą Edo) tyrinėti šalies, kurios sienos atsivėrė vos prieš 10 metų. Jis buvo apsėstas šios šalies kultūros.
Grįžęs į Daniją jis išleido savo atradimų knygą „Japonijos sostinė ir japonai“. Ji sudomino Kopenhagos kūrybinę bendruomenę.
„Danų dizaineriai keliavo į šį naują intriguojantį pasaulį ir atrado, kad japonų sąvoka „wabi-sabi“ puoselėja tuos pačius principus kaip ir danų sąvoka „hygge“: vertina minimalizmą, natūralias medžiagas ir paprastumą. Nuo to laiko ši estetika pradėjo daryti įtaką Šiaurės šalių dizainui“, – rašė L.Rietbergen, valdanti ir instagramo paskyrą @japandi_design.
Rytų įtaka Vakarų dizainui toli gražu nėra naujas reiškinys: japonizmas, prancūziška japoniško stiliaus interpretacija, prasidėjo XVIII a. ir tęsėsi iki XX a. septintojo dešimtmečio modernizmo judėjimo. „Chinoiserie“, arba kiniškų motyvų pritaikymas vakarietiškame interjere, XVIII a. paplito Anglijoje ir iki šiol yra nepamirštas. Panašiai ir „Japandi“ – tai yra Vakarų išradimas.
„Ši tendencija atsirado ne Japonijoje. Žvelgdami iš japonų perspektyvos esame linkę žiūrėti į „Japandi“ tendenciją iš esmės kaip į skandinavišką tendenciją, nes mes visi gyvename japonų namuose“, – sakė knygos „Japoniški interjerai“ autorė Mihoko Iida.
Nors japonizmas ir „chinoiserie“ buvo Prancūzijos ir Anglijos vizualaus stiliaus, kuris labai skyrėsi nuo jų pačių stiliaus, interpretacija, Japonijos ir Skandinavijos šalių dizaino filosofija ir kultūriniai interesai visada buvo tam tikra simbiozė.
„Nepaisant to, kad jas skiria geografija ir istorija, ilgalaikis ir neapčiuopiamas abiejų kultūrų meno patrauklumas ir toliau klesti. Šiaurės šalių dizainą sustiprino japonų meno estetika. Šiaurės šalių įgimta meilė gamtai rado palaikymą visame japonų mene, todėl abi kultūros lengvai susiliejo viena su kita“, – sakė C.Kingas.
L.Rietbergen tikina, kad šios dvi kultūros netgi gali viena kitą sustiprinti: „Kai galvojate apie minimalistinį gyvenimą, greičiausiai prieš akis iškyla skandinaviškas arba japoniškas interjero dizainas. Ten, kur jie skiriasi, jie ir papildo vienas kitą. Japonų interjerai yra elegantiški, skandinavų – kaimiški. Sodrios žemės spalvos japoniškame dizaine padeda išlaikyti monochrominę skandinaviškų namų paletę, kad neatrodytų griežta. Galima sakyti, kad buvo tik laiko klausimas, kada jos susilies į naują estetiką, vadinamą „Japandi“.
Nors šis stilius – ne naujiena, šiais laikais jis vėl sulaukia ypatingo interjero dizainerių dėmesio. Interjero stilistas C.Kingas mano, kad jo žemiška, funkcionali energija vėl tapo aktuali tuomet, kai mus nuolat supa ir dažnai užvaldo technologijos.
Susidomėjimas „Japandi“ pradėjo augti 2020-aisiais, kaip tik tada, kai koronaviruso pandemija privertė mus dar labiau vertinti gamtą, namų interjerą ir ramybės jausmą.
Su tuo sutinka dizainerė B.Romanek. Ji įsitikinusi, kad šio interjero stiliaus principai atspindi ramybės ir lengvumo jausmą, kuris mums visiems yra artimas ir reikalingas gyvenime.
J.Brentas taip pat pabrėžia, kad, priešingai nei daugelis interjero stilių, „Japandi“ ne taip greitai pasensta, nes jo šaknys siekia šimtmečius.
„Manau, kad šiandien namų savininkai iš tiesų trokšta interjero, kuris atlaikytų laiko išbandymą.
„Japandi“ neapsiriboja tuo, kas madinga, ir yra pamoka, kaip investuoti į nesenstantį, kokybišką dizainą, kuriuo galėsite džiaugtis ir džiuginti kitus daugelį metų. Tai praktika, kaip kurti namus, kurių pagrindą sudaro grožis ir funkcionalumas“, – sakė jis.
Tad drąsiai investuokite į „Noguchi“ lempą, elegantišką medinį stalą ir „wabi-sabi“ keramikos dirbinius. Tai stilius, kuris išliks ilgam.
