Žinutė iš gamtos ir iš žmogaus
Tam, kad pasirinkimas teiktų ilgalaikį džiaugsmą, verta į kilimą pasižiūrėti iš tolimesnės perspektyvos, perprasti jo esmę. L. Bohne pasakojimą apie kilimus, pradeda nuo minties, kad žmogus negali gyventi be grožio, o grožis yra gamta. Kilimai ir daugeliu atveju kitos interjero detalės yra bandymas tą prigimtinį gamtos grožį perkelti į materiją, į kilnojamą objektą, kuris džiugintų mus namų aplinkoje. Rytietiški kilimai, be to, visada neša žinutę: į juos žvelgiant kyla istorinių klausimų, skleidžiasi konkrečios vietovės botanikos įvairovė, kilimą rišusios tautos ypatumai.
Kas yra tikras kilimas?
Rankų darbo kilimas yra prabangos elementas, taikomosios dailės kūrinys, turintis kultūrinę, istorinę vertę. Tad, natūralu, kad vienas svarbiausių kriterijų, renkantis tokį kilimą yra autentiškumas ir originalumas. L. Bohne sako, kad jos darbo esmė ir yra rasti, atrinkti ir atsigabenti į Lietuvą išskirtinius kilimus.
O kas gi yra tikras kilimas? „Konkrečioje geografinėje vietovėje tam tikrų genčių tik joms būdingais metodais pagamintas ir būtinai iš vietinių žaliavų. Šiaurės Kaukazo tautų raštais Indijoje pagamintas kilimas nėra kaukazietiškas, kaip ir Kinijoje pagamintas persiško kilimo analogas nėra persiškas.“ – pasakoja pašnekovė.
Rytietiškas ir persiškas
Vakaruose rytietiškų raštų kilimai dažnai pavadinami persiškais. Tačiau L. Bohne sako, kad toli gražu ne visada taip sakyti tikslu. Pagal stilistiką, techniką ir geografines zonas yra skiriamos septynios kilimų grupės: Persijos, Anatolijos, Kaukazo, Centrinės Azijos, Indijos, Kinijos, Šiaurės Afrikos (Maroko). Persiškas kilimas, kaip matyti, patenka į rytietiškų kilimų kategoriją, tačiau dėl pripažinimo tarp visų esamų rankų darbo kilimų, unikalių gamybos procesų, specifinės rišimo technikos vertinamas labiausiai.
„Persai rūpestingai puoselėja savo kilimų kultūrą. Jų audimo menas yra tiesiog geresnis – geriausias pasaulyje,“ – taip švedų autorius Knutas Larssonas rašo savo knygoje apie rytietiškus kilimus.
Neretai kilimas pavadinamas ir pagal gamybos vietą, pavyzdžiui, Hamadanas, Isfahanas, Kirmanas, Širazas ir Bidžaras. Gali būti įvardintas ir atitinkamos etninės grupės vardu, pvz. Kaškajai, Afsarai.
Kilimas, kuris egzistuoja tik vieną kartą
Pagal tradiciją kiekvienas rankomis surištas persiškas kilimas yra unikalus. Audėja į kilimą visada įneš savo interpretacijos ar skonio. „Turėtumėte suklusti, jei tam tikro rašto kilimas yra parduodamas keliais egzemplioriais, skirtingais dydžiais.
Gali būti, kad susidūrėte su kopija, – perspėja pašnekovė. – Net jei kilimas rišamas pagal konkretų dailininko sukurtą eskizą, ir patyrusi audėja negali jo atkartoti šimtu procentu. Tradiciškai tam tikras rytietiškas kilimas egzistuoja tik vieną kartą. Būtent čia slypi rankomis surišto kilimo žavesys ir charakteris. Mašininiai kilimai projektuojami kompiuteriu ir gaminami santykiu 1:1.“
Kopijuojami tik geriausi
Persiški kilimai – labiausiai vertinami iš visu rytietiškų kilimų. Kaip tik dėl to jie ir yra kopijuojami už gimtinės ribų (buvusio Persijos). Ekspertė sako, kad nors šios imitacijos dažnai yra geros kokybės, jos neatitinka aukštų standartų ir tradicinės persiško kilimo rišimo ar audimo technikos. Tarkim, Kinija ir Indija yra gerai žinomos šalys, turinčios ilgas kilimų audimo tradicijas, tačiau jos taip pat imituoja specifinį persišku kilimų dizainą. Imitacijos iš Indijos vadinamos „indo-“ ir yra žymiai pigesnės nei tikras persiškas kilimas.
Užmegzti ryšį
L. Bohne akcentuoja, kad rytietiškas kilimas savyje turi labai daug natų ir yra suvokiamas skirtingais lygmenimis. „Ką tikrai galime pajausti, net neturėdami ypatingų žinių, tai ar kilimas kalba su mumis, ar rezonuoja su mūsų vidumi, – sako ekspertė. – Žmogaus namų aplinka yra išorėje reflektuoti jo vidiniai poreikiai. Todėl jei nejaučiate chemijos, žiūrėdami į eksponuojamą kilimą, tikėtina, kad tai – ne jūsų daiktas.“
Vienas iš svarbiausių aspektų renkantis – kilimo spalvinė paletė ir dizainas. Ar jis subalansuotas, gerai išdėstytas ir harmoningas? Ar suteikia gyvumo, gylio ir aiškumo pojūtį? Jei šių elementų trūksta, tikėtina, kad tai – nenuoseklus, galimai ir netikras kilimas.
Išskirtinis, o gal diskretiškas?
Tinkamai parinktas rankų darbo kilimas gali tapti puikus interjero pokytis, kai norisi ko nors naujo, tačiau ne grandiozinių perversmų. L. Bohne pirmiausia pataria įvertinti kilimo įsigijimo tikslą. Kilimas gali apjungti visus kambario elementus į vieną harmoningą visumą pats likdamas diskretišku, arba tapti iš karto pastebimu namų estetikos centru. Tad klauskite savęs, ar kilimas komunikuos išskirtinumą ar, priešingai, bus erdvę apjungianti detalė. Šis apsisprendimas nulems kilimo spalvų derinius, stilių ir kilimo dydį. Paprastai interjere lengviau priderinti kilimus su vientisu raštu, negu kilimus su centre esančiu „medalionu“.
Taip pat svarbu įvertinti savo kambario matmenis ir formą (ar stačiakampis, ar kvadratas, ar kt.). „Pirkėjai dažnai klausia, ar galima statyti baldus ant persiško kilimo. Tačiau vieno atsakymo nėra. Patariu eksperimentuoti, derinant kilimą ir baldų išdėstymą, tol, kol rasite geriausią derinį savo namams.“ – sako L. Bohne.
Apšvietimo įtaka
„Geriausia rinktis persišką ar kitą rytietišką kilimą jį pamačius gyvai. Dar tikslesnis vaizdas bus, jei įvertinsite jį tiek natūralioje dienos šviesoje, tiek prie vakarinio apšvietimo. Mat šie kilimai nėra plokšti, vaizdas sukomponuotas dviejų dimensijų plokštumoje – yra bazinė spalva, o ant jos – kitos.
Todėl kaskart žiūrėdami į kilimą, priklausomai nuo apšvietimo, mes jį matome vis kitaip, tarsi judantį spalvų ir raštų žaismą,“ – atskleidžia rytietiško kilimo subtilybes ekspertė. – Pavyzdžiui, pajūrio vilose šviesos natūraliai yra daugiau, todėl ryškaus kolorito kilimas atrodys blankiau. Tad apie namų apšvietimą ir net jų išsidėstymą pagal pasaulio kryptis (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai) taip pat verta pagalvoti.“
