Su Girste kalbamės apie tai, kas inspiruoja kūrybiniame kelyje ir kokių iššūkių jame kyla. Dizainerė papasakojo ir apie naują savo projektą Kaune – 110 kv. m stilingą būstą, kuriame sukūrė moderniosios klasikos interjerą jaunai moteriai, rašoma interjero žurnale „Elegant Home“.
– Girste, kokia buvo jūsų, kaip interjero dizainerės, kelio pradžia?
– Manyčiau, ji buvo dar vaikystėje. Puikiai atsimenu pirmuosius unikalius savo tėvų namus su skirtingais, tačiau tarpusavyje derėjusiais baldais, įdomiomis interjero detalėmis, naminiais augalais ir laukų peizažu pro langus. Namai tiesiog kardinaliai skyrėsi nuo įprastų to laikmečio būstų. Atkreipdavau dėmesį ir į kitus interjerus, o patikusius sprendimus visada įsimindavau. Vėliau ėmiau patarti draugams, kurie kūrėsi savo pirmuosius namus, tad netrukus į mane pradėjo kreiptis draugų draugai. Nenorėjau derintis prie įprastų dizaino standartų, pasitikėjau savimi, aiškiai suvokiau ir toliau lavinau stilių, tad gaudavau vis daugiau užklausų. Galiausiai nusprendžiau įkurti įmonę „Intro dizainas“.
– Kokius projektus labiausiai patinka įgyvendinti? Kur širdis dainuoja garsiausiai?
– Individualius, nes mėgstu ieškoti sprendimų, kaip suderinti kasdienybę ir malonumus. Kiekvieno mūsų diena atneša skirtingų emocijų ir patirčių, o namai, į kuriuos grįžtame, lieka tie patys. Keturios sienos turi daug ką sugerti ir vis tiek likti jaukiausia, saugiausia žemėje vieta, į kurią norisi grįžti. O viešbučiai, restoranai ir kitos viešnagės vietos atneša džiaugsmo ir leidžia pabėgti nuo rutinos, tačiau joms įrengti reikia kitų kompetencijų, tad aš koncentruojuosi tik į individualius namus.
– Kokie buvo jūsų pirmieji projektai? Ko iš jų pasimokėte? Kokie tada užklupę sunkumai dabar atrodo lengviau įveikiami?
– Pirmuosius projektus prisimenu kaip svarbiausias mano šiandienės veiklos pamokas. Po kiekvieno jų stipriai patobulėjau. Drįsčiau teigti, kad nėra svarbu, kiek metų esi šioje srityje, daug svarbiau kasdienis profesinis tobulėjimas – kiek projektų įgyvendinta. Visi darbai ir žmonės yra unikalūs, iš kiekvieno kažko išmoksti. Šiuo metu esu sukūrusi kelias dešimtis skirtingų interjerų ir tikiu, kad tai tik pradžia.
Sunkiausia buvo neperdegti ir nubrėžti darbų ribas. Pasimokiau, kad labai svarbu projekto pradžioje nuspręsti, už ką yra atsakingas interjero dizaineris, darbų vadovas ir klientas. Kai nėra aiškaus susitarimo, kyla nesusipratimų ir kratomasi atsakomybės.
– Dirbate visoje Lietuvoje. Koks įsimintiniausias jūsų kurtas projektas?
– Įsimintiniausias buvo būstas ant Neries upės kranto. Visi šio projekto sprendimai buvo unikalūs. Klientas tiksliai žinojo, ko nemėgsta, tačiau nepateikė jokių gairių, kas patinka. Taigi viską kūrėmė tarsi mados kolekciją: po truputį turėjome išgryninti, kas klientui būtų prie širdies, susipažinome su naujomis medžiagomis, derinome skirtingus stilius. Projektai, kuriuose viskas gaminama pagal individualų užsakymą, įkvepia, nes yra kūrybinės laisvės įgyvendinti viską taip, kaip norime. Tačiau net ir turėdama daug laisvės, nenukrypstu nuo „Intro dizaino“ stilistikos.
– Kur šiemet ieškote inspiracijų? Kas įkvepia naujų idėjų?
– Mano hobis yra ieškoti, stebėti užsienio interjero dizainerių bei architektų darbus. Labiausiai imponuoja Niujorko ir Londono kūrėjai. Nors pati tokio stiliaus nekuriu, mane labai įkvepia jų darbai, galbūt dėl to, kad braižas kardinaliai skiriasi nuo to, kas supa Lietuvoje.
Kūrybinės idėjos dažniausiai aplanko poilsio valandomis. Atsiranda vizija – iš pradžių patinkanti detalė, o paskui namų visuma, kurioje matau, kas ir kaip turėtų atrodyti. O kai prisėdu prie kompiuterio, jau tiksliai žinau, ką reikia braižyti ir kaip tai realizuoti.
– Ar turite svajonių interjerą, kurį norėtumėte sukurti?
– Visada turiu tam tikrų idėjų, kurias labai noriu įgyvendinti. Jei pasitaiko tinkamas namų planas, jas pasiūlau. Manau, kad kiekvieniems namams reikia skirtingų sprendimų, bet net turint tobulą svajonių interjero viziją nebūtinai pavyks viską įgyvendinti, nes gali pritrūkti lubų aukščio, kliudyti langai ar kitos pastato savybės. Neseniai pradėjau projektuoti savo namus ir matau, kad daugelį norimų sprendimų galėsiu pritaikyti.
– Koks jūsų braižas? Be ko neįsivaizduojamas jūsų kurtas interjeras?
– Kuriu modernius bei modernios klasikos interjerus, namų neįsivaizduoju be estetiką ir harmoniją kuriančių detalių. Ypač daug dėmesio skiriu namų nuotaikai, tačiau net jei yra neišsemiamas biudžetas, neapkraunu erdvės papildomais daiktais ar detalėmis, kurios gali būstą paversti muziejumi ar įpareigoti jame gyvenančius žmones.
Stengiuosi rasti vidurį tarp minimalizmo ir maksimalizmo. Man gražu neutralūs tonai, mėgstu interjerą kurti pagal pojūtį, naudoti skirtingas tekstūras, kontrastą kurti pasitelkdama spalvas. Renkuosi natūralias medžiagas: medienos parketą, akmens stalviršius, didelio formato plyteles bei tamsintus veidrodžius. Šiuos namų akcentus rasite kone visuose mano kurtuose interjeruose.
– Kokios jūsų stipriosios ir silpnosios savybės? Kuri kūrybinio darbo dalis mėgstamiausia, įdomiausia?
– Mano stiprybė yra ramybė: nepulti į paniką, kai kažkas klostosi ne pagal planą. Žinau, kad rasiu sprendimą, juk tai yra eilinė darbo praktika. Silpnybe įvardyčiau tai, kad nemėgstu anksti ryte bendrauti su žmonėmis. Iš ryto koncentruojuosi į braižybos ir kitus techninius darbus. Po jų jau galiu kurti ir bendrauti. Mėgstamiausia darbo dalis vykti į objektą ir stebėti procesą bei darbo užkulisius.
– Sakote, kad daug dėmesio skiriate smulkmeniškiems sprendimams. Į ką atkreipiate dėmesį, apie ką nepagalvoja klientas?
– Smulkmeniškumo reikia tada, kai kuriami brėžiniai. Jeigu ko nors nepažymėsime, paliksime laisvę tai interpretuoti meistrams ar baldininkams. Pastebėjau, kad klientams sudėtingiausia suprasti erdvės matmenis: kokius atstumus reikia palikti tarp baldų, sienų, prie laiptų. Taigi stengiuosi kuo vaizdingiau ir sklandžiau paaiškinti apie atstumus, kurie lemia visų namų ergonomiką.
– Kiek, kuriant projektą, jums svarbu padėti atsiskleisti kliento asmenybei, o kiek – įgyvendinti savo kūrybinius užmojus?
– Kad būtų galima išgryninti namų dizainą, sukuriu kelis variantus. Jeigu klientas pasirenka tą, kuris man mažiau patinka ar turi lūkesčių, kurie ne iki galo atspindi mano kuriamą stilių, tikrai nesijaudinu. Vienu metu mažiausiai dirbu prie kelių projektų, tad turiu kur išreikšti kūrybinius užmojus. Tačiau niekada nenumoju ranka, jei matau, kad kliento siūlomas sprendimas bus nepatogus ar nederės interjere.
– Pakalbėkime apie naująjį jūsų interjerą Kaune. Kokia stilistika pasirinkta?
– Tai Kaune, Aleksoto rajone, esantis būstas, kurio plotas – 110 kv. m. Čia telpa 2 vonios kambariai, 3 miegamieji. Pasirinkta modernios klasikos stilistika, šeimininkai – jauna moteris su vaiku. Pagrindinis prašymas buvo sukurti prabangų interjerą, kuris atspindėtų savininkės gyvenimo stilių. Darbus pradėjome anksti, kai būstas buvo dar be pertvarų. Viską įrengėme per metus.
– Ar šeimininkė turėjo specifinių poreikių?
– Namai įsigyti su architekto planais, kurie neatspindėjo klientės norų. Šiuose planuose pirmame namo aukšte buvo numatyta katilinė, svečių vonia, pailgas spintomis įrėmintas koridorius ir 4 kv. m virtuvė. Namų šeimininkė norėjo kuo daugiau erdvės ir neskirstyti funkcinių zonų į mažus kambarius. Taigi nusprendėme svečių vonią ir katilinę sujungti į vieną patalpą, atskirti jas metalizuota žalvario spalvos baldine plokšte. Po laiptais suprojektavome erdvią skalbimo ir džiovinimo vietą, palikome tik vienas matomas duris iš svetainės zonos. Šie sprendimai padėjo išvengti koridoriaus pojūčio.
Lauko drabužių spintą didinome sumažindami katilinę, o priešais ją esančią virtuvės zoną atskyrėme žalvario spalvos aliuminio pertvara. Tokiu būdu laisvalaikio erdvė tapo kur kas didesnė, nei buvo pradiniuose brėžiniuose.
– Nuo ko atsispyrėte kurdami šio interjero stilistiką?
– Nuo pat pirmo pokalbio su kliente tapo aišku, kad namuose turi dominuoti aukso detalės, lengvų formų pastatomi baldai ir krištoliniai sietynai. Nepriekaištingam efektui sukurti pasirinkome vidutinio tamsumo angliškos eglutės rašto grindis, prie kurių nusprendėme derinti šviesius baldus ir, pasitelkdami kontrastus, išgauti prabangos pojūtį, bet neapkrauti namų daiktais.
– Svetainė labai jauki. Kokie akcentai svarbiausi šioje erdvėje?
– Svetainės epicentru tapo stilingas krištolo sietynas, suteikiantis elegancijos. Pasirinkta „Eichholtz“ sofa „York“, aptraukta šviesiu buklė audiniu. Tikra namų puošmena yra svetainėje pastatytas travertino kavos staliukas, kurį dekoravome dūminio stiklo vaza su baltomis rožėmis ir rudo marmuro dekoracija bei knyga. Be abejo, akį traukia ir televizoriaus sienelė, dekoruota didelio formato „Bookmatch“ rašto plytelėmis. Šalia svetainės yra valgomojo zona. Pasirinkome apvalų stalą su marmuro stalviršiu ir balta buklė medžiaga aptrauktas valgomojo ir pusbario kėdes iš „Eichholtz“.
– Kokie sprendimai priimti miegamajame?
– Miegamajame norėjome akcentuoti aukštas lubas, tad gaminome lovą su galvugaliu iki pat lubų. Parinkome blizgų audinį, taip kambariui suteikėme daugiau gyvybės ir prabangos jausmo. Siena lovos šonuose dekoruota puošybinėmis juostomis, o jų centre pritvirtintas sendintas veidrodis, per kurį atsispindi nuleisti šviestuvai. Juos įjungus miegamasis tampa malonia atsipalaidavimo oaze, o kambarį užlieja gintarinė šviesa.
– Pažvelgus į vonios kambarį, iš karto dėmesį patraukia sietynas ir pastatomoji vonia.
– Išties, šio kambario epicentras – laisvai pastatoma vonia. Už jos per visą sieną pritvirtintas sendintas veidrodis, per kurį atsispindi klasikinio stiliaus sietynas, suteikiantis rafinuotumo ir elegancijos. Rinkomės vieno gamintojo ir vienos dizaino kolekcijos santechnikos detales, padengtas šlifuotu žalvariu. Voniai parinkome maišytuvą, tvirtinamą grindyse, kad būtų galima statyti šone ir patogiai prieiti. Čia priderintos didelio formato, onikso rašto blizgios plytelės, kurių atspindžiai vizualiai padidina erdvę, o grindims parinktos matinės plytelės.
– Virtuvė – nedidelė, bet jauki ir moderni. Kokie pasirinkimai čia pasiteisino?
– Virtuvės fasadai balti su modernios klasikos įsprūdais. Kontrastui sukurti rinkomės tamsios karamelės spalvos stalviršį. Kadangi virtuvė U formos, vietoje rankenėlių parinkti balti profiliai, o prie šaldytuvo tvirtinome rankų darbo aukso spalvos rankenėles, kurių dizainas atsikartoja visuose namuose. Klientės poreikis buvo kuo mažiau apkrauti virtuvę, todėl nusprendėme nekabinti papildomų spintelių ir sienelę dekoravome sendintu veidrodžiu.
– Matyti, kad šiuose namuose dominuoja paslėptas apšvietimas. Kokie dar apšvietimo sprendimai priimti?
– Visuose namuose suprojektavome apšvietimą užuolaidų nišose, sieninius šviestuvus, apšviestus veidrodžius vonios kambariuose. Kadangi nė į vieną vonios kambarį nepatenka natūrali dienos šviesa, veidrodžio šviestuvai įsijungia nuo judesio daviklio tik įėjus į patalpą. Taip pat įsijungia integruota šviesos diodų juosta medinių laiptų turėkle ir sieninės lemputės antrame aukšte, kurios apšviečia visas holo grindis.
Be abejo, namų akcentas – krištoliniai šviestuvai visose erdvėse ir net vonios kambaryje. Norėdami išryškinti daugiau aukso efekto, šiems modeliams buvo parinkta šiltesnė nei įprastai apšvietimo spalva – 2700K (šilta balta).
– Nė vienas projektas nepraeina be iššūkių. Bet galbūt jums pavyko išvengti didelių netikėtumų?
– Galiu pasidžiaugti, kad didžiulių iššūkių šiuose namuose pavyko išvengti, nes pradėjome dirbti labai ankstyvoje stadijoje, taigi procesą stebėjome ir kontroliavome. Tačiau visiškai be netikėtumų neapsiėjome. Pavyzdžiui, darbų eigoje keitėme įprastų jungiklių dizainą į varstomus angliško stiliaus, todėl keliose vietose turėjome perplanuoti jungiklių valdymo schemą.
– Kaip skirtingas erdves pavyko suderinti tarpusavyje?
– Skirtingose erdvėse vientisumą išlaikėme, nes rinkomės tas pačias medžiagas ir dekoravimo idėjas: puošybines sienų juostas, įleidžiamas grindjuostes, baltas be apvadų duris iki lubų, sendintus veidrodžius, aukso spalvos furnitūrą, krištolinius šviestuvus ir kitus tam pačiam stiliui priklausančius elementus.
– Kokią atmosferą norėjote sukurti šiose erdvėse?
– Siekiau prabangaus interjero įspūdžio, kur būtų jaučiama elegancija ir rafinuotas skonis. Vonios kambaryje norėta sukurti SPA oazę. Apskritai siekta, kad erdvėse būtų išlaikytas vientisumas, o kiekvienas namuose pastatytas daiktas – tarsi meno kūrinys.
