Tuomet žmonės tikėjo, kad tai daroma dėl jų saugumo, tačiau tiesa kitokia, o ir apie lango tarp vonios kambario ir virtuvės paskirtį iki šiol sklando legendos.
Apsauga nuo sprogimo ir smūginės bangos
Viena iš plačiai paplitusių tokio lango egzistavimo versijų – apsauga nuo smūginės bangos sprogimo metu. Kadangi tuomečiuose namuose buvo naudojamos dujos, o virtuvėse buvo įrengtos dujų kolonėlės, netinkamas elgesys su įranga galėjo sukelti liūdnų pasekmių.
Žmonės nuoširdžiai tikėjo, kad jei bute įvyktų dujų nuotėkis, sprogimo banga praeitų pro skylę sienoje ir taip niekas nenukentėtų.
Iš tikrųjų vidinė siena buvo labai plona ir sprogimo atveju nebūtų išgelbėjusi likusios buto dalies.
Pagal kitą versiją, langas vonios kambaryje buvo paliktas tam, kad nelaimės atveju būtų galima iš ten išgelbėti žmogų.
Pavyzdžiui, jeigu užsitrentų vonios kambario durys ar besimaudančiam žmogui pasidarytų silpna. Tokiu atveju mažasis langelis išgelbėtų gyvybę.
Tikroji priežastis
Iš tikrųjų tokio lango konstrukcija buvo nulemta vienos paprastos problemos – taupumui.
Sovietų Sąjungoje, bent jau amžiaus pradžioje ir viduryje, elektros energija pirmiausia buvo naudojama pramonėje, didelėms mašinoms ir mechanizmams paleisti, šachtoms, dirbtuvėms apšviesti ir pan.
Graudu, bet apie žmones šioje šalyje buvo galvojama paskiausiai.
Langas vonios kambaryje buvo skirtas tam, kad į tamsų kambarį patektų šiek tiek šviesos.
Dienos metu dėl šios angos vonios kambariu buvo galima naudotis be papildomo apšvietimo.
