Skaičiuojama, kad 52 proc. Vilniaus gyventojų gyvena sovietmečiu statytuose namuose, tačiau interjero dizaineriai tokiuose būstuose interjerus kuria palyginus retai. Atrodo, kad tokie būstai yra laikomi labiau neišvengiama būtinybe, o komfortiškas gyvenimas juose – vargiai įmanomas. Ir vis dėlto daugiau nei pusė sostinės gyventojų šiuos senus butus vadina savo namais. Todėl tai yra svarbu.
„Mano šeima paveldėjo vieną tokių standartinių butų, tad ėmiausi socialiai įkvėptos misijos – parodyti, kad ir tokiame būste galima gyventi patogiai, stilingai ir su malonumu“, – apie tikslus rekonstruojant butą kalbėjo Medeina.
Nedidelio, vos 44 kv. m dydžio buto remontas, pasak architektės, užtruko apie pusantrų metų. Tačiau jis anksčiau priklausė Medeinos močiutei, todėl ji interjerą jame galėjo kurti be jokių suvaržymų ir tokį, kokio norėjosi – išbandant įdomesnes idėjas, spalvas, raštus.
„Neskubėjome, apgalvojome kiekvieną smulkmeną, todėl darbai vyko gana lėtai. Kita vertus – visą proceso laiką prailgino tai, kad kiekvienam darbui atlikti samdėme pavienius meistrus. Ko gero, vienas iš dalykų, kurio gailiuosi, yra tai, kad nesamdėme brigados, kuri būtų įgyvendinusi projektą daug greičiau, bet, bet kuriuo atveju, – tai yra rekonstrukcija, o jos visuomet užtrunka ilgiau.“
Labiausiai architektę nudžiugino tai, kaip efektyviai pavyko suprojektuoti erdves: „Nors tai itin mažas butas, bet pavyko sukurti multifunkcines erdves, pavyzdžiui – virtuvė, kurioje galima ir gaminti maistą, ir dirbti, pasidėjus kompiuterį ant palangės, kuri dabar tarnauja kaip pusbaris.“
Neišvengė ir netikėtumų
Anot architektės, priešingai nei naujos statybos bute, kuriame galima matyti, ką gausi, su rekonstrukcijomis dirbant sunkiausia yra tai, kad visuomet reikia būti pasiruošus netikėtumams, nes, niekada nežinai, ką rasi išmontavus grindis, taip pat gali rasti angų sienose ir daug kitų netikėtumų, į kuriuos reikės reaguoti labai greitai.
Didžiausias netikėtumas, su kuriuo susidūrė Medeina, buvo elektros instaliacija: „Visi elektros laidai turėtų eiti 90 laipsnių kampu, kad žmonės visuomet žinotų, kur yra kabelis ir kabinant paveikslą neįkaltų vinies į elektros kabelius, tačiau šiame bute visi kabeliai buvo išvedžioti įstrižai ir niekada nebūtume to sužinoję, jeigu nebūtume pradėję keisti visos elektros instaliacijos.
Kitas dalykas, kuris visuomet nudžiugina, yra sužinoti, kokio storio yra grindys ir kiek papildomo aukščio gauname jas išmontavus. Kartais tai gali būti 2–3 centimetrai, o kartais būna net 15 centimetrų. Ir niekada negali žinoti, kol nepradedi darbų.“ Šiame projekte ji rado net 7 cm papildomo aukščio.
Didžiausias iššūkis – vonios kambarys
Didžiausias iššūkis, kilęs Medeinai rekonstruojant senos statybos butą – vonios kambarys. „Jis yra labai nedidelis, vos 2,6 kv. m, labai labai ankštas, todėl teko „pasukti“ galvą, siekiant jį padaryti komfortišką, patogų – tokį kambarį, kuriame norėtųsi kiekvieną rytą ruoštis. Todėl manau, kad svarbiausias dalykas buvo iškelti skalbimo mašiną. Prieš remontą tame vonios kambaryje buvo sunku apsisukti, o kai iškėlėme skalbimo mašiną, vonią pakeitėme dušu, atsirado galimybė žengti bent žingsnį į šoną. Ta erdvė tapo nors truputėlį didesnė ir aš labiausiai džiaugiuosi būtent vonios kambariu“, – patirtimi dalijosi architektė.
Rekonstruodama senos statybos butą, Medeina pastebėjo, kad labai svarbu susirasti ne tik gerą dizainerį, bet ir meistrus. Anot jos, dizaineris gali sukurti pačius nuostabiausius sprendimus, bet jeigu jų įgyvendinimas nebus kokybiškas, tai galutinis rezultatas gali labai stipriai nukentėti.
Prancūzijoje studijavusi architektūrą, Medeina į pagalbą pasikvietė ir prancūzę dekoratorę Manon Cassagnes, nes projekto tikslas buvo šį mažą 44 kv. m butą atkurti sekant prancūziškais dizaino principais: sodrių spalvų naudojimu ir pagarba seniems baldams bei objektams.
Kada verta savo namus patikėti architektams ir interjero dizaineriams
Portalui lrytas.lt pasidomėjus, ar žmonės noriai renkasi rekonstruoti senos statybos butus su architektų, interjero dizainerių pagalba, Medeina patikino, kad žmonės tikrai nori daryti rekonstrukcijas ir tai yra normalu, nes daugiau negu puse Vilniaus gyventojų gyvena senos statybos butuose ir tai yra labai aktuali ir svarbi tema.
„Pirmas dalykas yra tas, kad dažnai senos statybos butai yra tikrai geroje vietoje mieste ar netoli miesto centro, yra gerai išvystytas viešasis transportas, lengvai pasiekiamos paslaugos, todėl neretai yra verta investuoti į tai, kad senos statybos butas būtų atnaujintas, nes jį galima pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams ir sukurti labai komfortišką ir patogų gyventi būstą“, – aiškino architektė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ne visada tokiuose projektuose yra logiška samdyti interjero dizainerį, nes investicijos yra nemažos ir tai vis dar prabangos paslauga. Anot Medeinos, ne visuomet finansiškai tai yra pats logiškiausias sprendimas. „Aš labai džiaugiuosi, kad galėjau dalinti tuo, ką dariau – ir brėžiniais, ir aprašymais tam, kad žmonės patys galėtų pasiimti mano patirtį ir pakeitus spalvas ar kitus dalykus prisitaikyti sau dizainerio darbą“, – sakė ji.
Tačiau jeigu butas yra Vilniaus senamiestyje ar centre, tuomet, anot architektės, logika samdyti profesionalą yra daug didesnė, nes tokiuose butuose gerokai daugiau potencialių problemų.
„Miesto centre, Senamiestyje yra labai daug apribojimų, reikia gauti tam tikrus remonto leidimus, o jeigu darome projektą, kuris yra senamiesčio apsaugos zonoje, kuri yra stebėtinai didelė, taip pat negalime daryti bet ko, todėl dažniau patarčiau kreiptis į profesionalą.“
Kita didelė problema, pastebi architektė, kai žmonės nusprendžia tokiuose blokiniuose būstuose patys išgriauti angas, nors tai labai stipriai susilpnina pastato konstrukciją. Tada kyla problemų net ir parduodant būstą, gresia labai didelės baudos. „Labai svarbu yra informuoti žmones, kad jiems patiems to daryti negalima, nes gali kilti labai daug bėdų ne tik patiems, bet ir visam namui. Tad tokiuose atvejuose tikrai reikia profesionalo, kad jis nors truputį padėtų.“
„Šios rekonstrukcijos metu dalinausi viskuo iki smulkmenų: brėžiniais, meistrais, patarimais, rekomendacijomis, kad kiekvienas galėtų tai pritaikyti savo namuose ir taip su dizainerio pagalba juos atsinaujintų. Džiaugiuosi sulaukusi daugybės žmonių kreipimųsi ir prašymų pasidalinti patirtimi ir padėti išspręsti architektūrinę ar interjero dizaino problemą“, – projekto sėkme džiaugėsi architektė.
Buto Žirmūnuose atnaujinimas kainavo apie 23 tūkst. eurų.
