Atidarymo žodį tarė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas, Vilniaus rotušės vadovas Perlis Vaisieta. Atvirame miesto gyventojams ir svečiams renginyje, kurį moderavo tritomio albumo sumanytojas ir autorius E. Skerstonas, taip pat dalyvavo fotografas Augis Narmontas, leidyklos „Žara“ savininkai Ramutė ir Aidas Žandariai.
Pasak iškilmių šeimininko, kol kas tai bene vienintelis tokio žanro o daugiakalbis privačių sostinėss interjerų puošybai skirtas leidinys, kuriuo siekta įamžinti vilniečių gyvensenos kultūrą, jų gebėjimus estetizuoti gyvenamąją aplinką.
„Tai ne mokslinis darbas, o leidinys skirtas miesto privačių gyvenamųjų erdvių – kukliau ar prabangiau apipavidalintų, didesnių ar mažesnių – interjerų, kaip tam tikro laikotarpio vilniečių meninės kūrybinės raiškos atminimui“, – taip savo darbą pristato E. Skerstonas.
Autoriaus nuomone, 1400 puslapių trikalbis tritomis – ne tik puiki vaizdinė mokomoji priemonė būsimiems interjerų puošybos specialistams, bet ir mokslininkams, tyrinėjantiems istorinį– kultūrinį mūsų sostinės kultūrų, konfesijų ir tautų gyventojų intymią namų aplinką. Pravertos privačių namų durys – pasitikėjimo autoriumi įrodymas ir jo dėkingumas už tai.
Privačių Vilniaus būstų interjerai nuotraukose – tokie, kokie atrasti į juos užsukus. Niekas nieko speciailiai nuotraukoms nedekoravo, tai dokumentika, kurios nematomi veikėjai – savininkai. Albume aprašytos tik senosios rezidencijos, miesto rūmai ir gyvenamieji namai, jokių subjektyvių autoriaus komentarų albumuose nerasite.
Tritomio autorius kartu su fotografu A. Narmontu išskirtiniame jubiliejiniame albume visus neabejingus namų puošybai kviečia pasižvalgyti po išties paslaptingus, daug praėjusių laikmečių sukeltų žaizdų patyrusius, mums nepažįstamą praeitį menančius objektus. Panašu, kad kol kas tai vienintelis Rytų, o gal ir Vidurio Europoje vien tik sostinės privatiems interjerams, kurių daugiau nei šimtas, reikšmingo jubiliejaus proga išleistas albumas.
Tai tritomis, kuriam namų bibliotekose turėtų būti rasta vieta, nes vartydami jį vartydami užsienio šalių gyventojai, diplomatai, svetur gyvenantys ir dirbantys tėvynainiai prisimintų Vilniaus namų jaukumą, jų grožį.
Renginio pabaigoje, prieš dar kartą suskambant vargonams, E. Skerstonas neslėpė nusivylimo dėl jo ir Lietuvos kultūros tarybos prie Lietuvos kultūros ministerijos narių bei ekspertų išryškėjusio kultūrinės logikos skirtingo supratimo.
