„Iš tikrųjų tai ne dar vienas tiesiog naujai atsidaręs baldų salonas, o vieta su ypatinga atmosfera, kur eksponuojami ne šiaip gražūs daiktai, o jų pagalba sukurta visa gyvenimo būdo filosofija. Ekspozicijoje gali pasinerti į pojūčių pasaulį ir lėtai susigyventi su baldais, pajausti jų tekstūras, patogumą. Salone yra viskas: nuo virtuvės iki svetainės ir durų sistemų, kurios čia ne atskiria, o sujungia erdves“, – pristato naują vietą sostinėje jos šeimininkė.
Jau septyniolika metų E. Stankevičiūtė–Righetto, kaip ir dauguma jos kolegų, žinomiausios baldų ir interjero parodos „iSaloni“ metu neaplenkia nei „Boffi“, nei „DePadova“ stendų. Nes šie ženklai – tai Biblija kiekvieno interjero kūrėjo rankose, šių italų darbus būtina pamatyti, paliesti. Apie pažintį su jais „online“ negali būti nė kalbos.
Todėl naujo salono atidarymas sostinėje – išties svarbus įvykis šiuolaikinio pasaulio dalimi tampančioje Lietuvoje. Tai reiškia, jog mūsiškiai kūrėjai jau ne tik nori, bet ir gali dirbti su aukščiausio „Premium“ lygio prekės ženklu, nes užaugo ir jų užsakovai, kurie geba įvertinti tikros prabangos subtilumą. Beje, arčiausiai kitas tokio lygio salonas yra tik Berlyne, nė viena Baltijos šalių sostinė tokio neturi.
Kaip gi architektei pavyko į mūsų kraštą prisivilioti dizaino žvaigždes?
Greičiausiai todėl, kad ji pati turi gilų estetikos pajautimą, yra labai užsispyrusi ir tiki, kad lietuviai atranda kitokį interjero pasaulį – rafinuotą ir išskirtinį. Ateina nauja vartotojų karta, kurie nenori blizgančių, trumpalaikės mados padiktuotų baldų, jie renkasi vertę kuriančius daiktus.
Pačios Editos pažintis su „DePadova“ eksporto vadove Daniela Borgonova prasidėjo prieš kelerius metus, kai antrą šimtmetį skaičiuojančius buvusius evangelikų liuteronų maldos namus Garliavoje ji pavertė įspūdinga erdve, kurioje įkūrė savo architektūros studiją ir interjero ekspoziciją.
Elegantiškai sukurtą santykį tarp praeities ir šiandienos, tarp istorijos ir dabarties, pagarbą tradicijoms ir jos gebėjimą suvaldyti praeitį modernios architektūros įrankiais netruko įvertinti ir D. Borgonova – buvusiose maldos namų patalpose „DePadova“ baldai puikiai įsiliejo. O kai E. Stankevičiūtė–Righheto jai užsiminė, jog augina mintį Vilniuje atverti duris italų ikonoms, derybos, nors ir užsitęsė, buvo vaisingos. Daniela, tarp kurios draugų yra tokios mados dizaino ir architektūros žvaigždės, kaip Paulas Smithas, Pieteris Zumthoras ar Piero Lissoni, reikalinguose vakarėliuose užtarė keletą žodelių „už saloną Vilniuje“ ir va, – turime tai, ką turime.
Tiesa, kai kartu su kolega, ADL eksporto vadybininku Mateo Picchio jiedu atvyko į salono atidarymą sostinėje, Daniela nustebo, jog lietuviai dar nepuoselėja tradicijos užsukti į gero skonio salonus ne tik „pirkti“, bet tiesiog gerai praleisti laiką, pavartyti katalogus, paplepėti su ten dirbančiais architektais ( ne pardavėjais), pasisemti kūrybiškumo.
„Tikiu, kad tokias tradicijas užsiauginsime ir mes, juk kažkada pusryčiauti miesto kavinėse irgi atrodė prabanga“, – neabejoja Edita.
Savo naujuose namuose Vilniuje ji jau planuoja edukacinius vakarėlius ar rytmečio kavas su kolegomis. Juolab, kad ir pirmas blynas neprisvilo – į neseniai duris atvėrusį saloną vieną popietę ji pakvietė bendraminčius, kad pavaišintų virtuvės šefo Mariaus Paplausko pagamintais pietumis. Susirinkusieji galėjo ne tik įvertinti vokiečių „Gagennau“ buitinę techniką, bet ir legendinę virtuvę. Praėjus vos dešimt minučių po to, kai vietoje buvo pagamintas ir patiektas maistas, virtuvės darbastalis vėl blizgėjo. Tiek laiko jį sutvarkyti užtruko vienam žmogui, mat šios virtuvės blizgūs paviršiai yra atsparus bet kokiems lietimams, dėmėms – ypač.
90 metų virtuves gaminantys italai pirmieji net tik medžių drožlių plokštes (MDF) ėmė naudoti ( blizgias ir matines), bet ir pirmieji integravo į baldus buitinę techniką bei baldų rankenėles, taip pat jie pirmieji sudėliojo jau vadovėline virtusią virtuvės baldų ergonomiką – spintelių išmatavimus 60x60x90.
„Boffi“ buvo pionieriai ne tik prieš kone šimtmetį, ir dabar jie diktuoja madas“, – sako Edita. Jų baldai puošia Niujorko modernaus meno muziejaus (MoMA), Vokietijoje, prie sienų su Prancūzija ir Šveicarija esančio dizaino muziejaus „Vitra“ erdves, o nuo šio rudens – ir dviaukščio salono Vilniuje patalpas.
