Įvairius projektus su verslo įmonėmis studentams išpildyti padedantis VDA Įvietinto meno ir scenografijos katedros docentas Žydrūnas Mirinavičius sako, kad kvietimų papuošti erdves studentai sulaukia gana daug. Dažniausiai, pasak jo, įmonės nori sienų apipavidalinimo.
„Su VDA studentais esame įgyvendinę labai gražių projektų. Vien šiemet buvo tokių įdomesnių projektų su, pavyzdžiui, Lietuvos ambasada Čekijos Respublikoje, Prahoje, kur mūsų studentai papuošė vidinio kiemelio sieną.
Paskui studentai važiavo atlikti praktikos į Italiją, kur su vietiniu menininku išpuošė Fontanile miestelio bendruomenės vieno pastato lauko sieną. O Lietuvoje studentai su estų gatvės meno kūrėju Robin Nogisto sukūrė neofreską ant „Pažinimo medžio“ mokyklos sienos.
Taip pat scenografijos specialybės studentai sukūrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos eisenos Jūros šventėje kostiumus ir dekoracijas. O šiuo metu dėl projekto tariamės su Vilniaus Gedimino technikos universitetu“, – vardija docentas.
Studentai tokių projektų, pastebi jis, taip pat imasi gana noriai, mat jiems tai yra iššūkis, naujovės, patirtis, viskas yra įdomu. „Dažniausiai šiuos projektus įvardijame kaip studentų praktiką, už ką jiems yra skiriami akademiniai kreditai, nes jie vis tiek privalo bet kokiu atveju per semestrą atlikti praktiką“, – teigia docentas.
Kiekvienas studentas stengiasi išmokti ir parodyti savo įgūdžius geriausiai, sako meno srities dėstytojas Ž. Mirinavičius. Nes viena, kai paišai ant drobės ar kompiuteryje, o kita, kai reikia visa tai perkelti į realybę ant sienų. „Todėl labai džiaugiamės, kad gauname tokių kūrybinių projektų, kada galime realiai įgyvendinti visą kūrinį. Ši patirtis yra neįkainojama ir labai svarbi kiekvienam studentui ir dėstytojui“, – pabrėžia jis.
Ištapė tris aukštus
Vienas paskutinių įdomesnių VDA studentų vasaros darbų – ištapytos net 11 į naują biurą įsikėlusios gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ erdvių, kuriose vyks susitikimai, bendravimas, pasitarimai ir diskusijos.
Joms buvo suteikti ir pavadinimai, kuriuos pasiūlė bendrovės darbuotojai, pavyzdžiui, „Fantazijos salė“, „Nuotykių salė“, „Harmonijos salė“ ir pan. Taigi, į naujojo biuro kūrimą buvo įtraukti ne tik statybos ir rangos bendrovės bei architektai, bet ir įmonės darbuotojai.
Projektą kuravęs doc. Ž. Mirinavičius pasakoja, kad įmonė į akademiją kreipėsi pati ir džiaugiasi, kad darbai pasisekė puikiai. Pasak docento, savo erdvių sieninei tapybai įmonė pasirinko abstraktų vaizdavimą ir spalvines kompozicijas – lyg džiazinę muziką. Visgi kompozicijos šiek tiek skyrėsi, mat įmonės biure buvę trys aukštai.
„Trečiame aukšte labiau matosi laisva tapyba, gamtinės formos. Ten viso kūrinio spalvos yra įkvėptos esamos aplinkos, pavyzdžiui, „pasiėmėme“ spalvų iš posėdžių salės: tokią pilkšvą kilimo, šviesiai geltonų baldų spalvas.
Antrame aukšte atsiranda šiek tiek griežtesnių ritmikos kompozicijų – ten jau toks lyg energingą džiazą primenantis kūrinys, yra matoma griežtesnių ir ryškesnių spalvų. O pirmame aukšte – labiau smėlio, žemės spalvos, tokios ochrinės, gelsvos, minkštos, prigesintos spalvos. Tarsi primena Nidą, kopas.
Tad turime tris aukštus, kurie visi yra abstraktūs. Juose yra ritminės kompozicijos, bet jie visi savaip išskirtiniai. Įkvėpimo darbams sėmėmės ir žiūrėdami M. K. Čiurlionio darbus, todėl juose atsirado gamtos spalvų, aplinka buvo suabstraktinta, tapo labiau muzikali“, – apie atliktus darbus pasakoja docentas.
Anot jo, ištapyti tris biuro aukštus užtrukę 7 darbo dienas, o atliktu studentų darbu docentas sako esąs labai patenkintas: „Prie projekto dirbo labai stiprios ir kūrybiškos šešios antro, trečio ir ketvirto kurso studentės, kurios jau ir anksčiau darbavosi prie panašių projektų.
Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi jomis, net per atidarymo šventę paminėjau, kad jos aukštai iškėlė mūsų akademijos vėliavą. Esu labai patenkintas darbo išpildymu – tiek kompozicine, tiek menine prasme. Padaryta aukščiausiame lygyje“.
Studenčių darbu džiaugiasi ir draudimo bendrovės Personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė. „Menas ne tik papuošia erdvę, bet ir sukuria gerą atmosferą, padaro biurą patrauklesnį darbuotojams. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad meno kūriniai darbo vietoje mažina stresą, o abstraktūs vaizdai įkvepia darbuotojus mąstyti kūrybiškai“, – sako ji.
A. Spruogienė priduria, kad taip pat svarbi ir dominuojanti spalva. Pavyzdžiui, mėlyna laikoma produktyviausia, skatinančia atsipalaiduoti ir intelektualiai mąstyti, o geltona skatina laimę ir pozityvumą.
Be kita ko, meno kūriniai ant biuro sienų gali atspindėti įmonės istoriją ir parodyti jos charakterį bei vertybes tiek darbuotojams, tiek klientams ir partneriams. „Jie gali humanizuoti prekės ženklą, suteikti jam asmeniškumo ir taip padėti klientams lengviau užmegzti ryšį su komanda“, – kalba personalo vadovė.
Vis prašo „sukurti kažką gražaus“
Ž. Mirinavičius sako, kad labiausiai studentai ir jų dėstytojai džiaugiasi, kai juos pasikvietusi įmonė tiesiog paprašo „sukurti kažką gražaus“: „Menininkams kūrybinė laisvė yra labai svarbi. Dirbant konkrečioje architektūroje yra daug dalykų, kurių negalima keisti, yra tam tikri apribojimai ir jau tai įspraudžia menininkus į tam tikrus rėmus.
Tad jeigu mums projekto partneris nekelia kažkokių reikalavimų, esame labai laimingi. Bet jei pateikia reikalavimus, visada stengiamės jų laikytis: parengiame porą pasiūlymų, kaip įsivaizduojame, ir duodame išsirinkti labiausiai tinkantį“.
Pasak docento, įgyvendindami tokius projektus studentai daug ko išmoksta: schemas, tikroviškumo elementus, spalvų gamas, atspalvius ir t. t. „Nevaržome studentų, nes visi jie yra puikūs ir savaip originalūs.
Kai kiti sako, kad „šių dienų kartos tik prie išmaniųjų įrenginių, nepaleidžia jų iš akių“, aš paprieštarauju, kad ši karta yra labai kūrybiška, originali ir tikrai neatsiliekanti nuo kitų kartų“, – teigia Ž. Mirinavičius.
Prie bendrovės biuro projekto dirbo šešios VDA Įvietinto meno studijų programos pirmo–ketvirto kurso studentės: Roberta Alksnytė, Urtė Balsytė, Lyja Ona Jagminaitė, Ieva Vytaitytė, Valerija Bartaševič, ukrainietė Mariia Isaieva. Projekto kuratorius – doc. Žydrūnas Mirinavičius.
