Po pandemijos darbo įpročiai ir modeliai pasikeitė, šiandien labai populiarus hibridinis darbo modelis, kai dalį laiko dirbama nuotoliu, kitą – biure. Pasak darbuotojų atrankas vykdančios įmonės „Alliance for recruitment“ partnerio Andriaus Franco, hibridinis darbo modelis tikėtina niekur nedings ir ateityje, biurai prie to prisitaiko, keičiasi išplanavimas, atsiranda vis daugiau erdvių susitikimams.
„Darbas nuotoliu yra populiarus, tačiau biuras vis tiek reikalingas ir naudingas. Trumpam galima išsiversti ir be jo, bet erdvė, kur darbuotojai gali susirinkti, kur jie jaučiasi bendruomenės dalimi, yra reikalinga. Žmonės savo darbui atiduoda daug laiko, todėl nori turėti galimybę dirbti jiems patogiu būdu.
Tikrai yra tokių, kurie mėgsta dirbti namuose, nes sutaupo nemažai laiko – nereikia ruoštis, važiuoti spūsčių metu į darbą, tačiau toks darbo modelis turi ir minusų – darbuotojas yra mažiau įsitraukęs, nėra komandiškumo, atsiranda papildomų iššūkių, sunkiau susisiekti su kolegomis“, – sako A. Francas.
Nors buvo manyta, kad pandemija prislopins biurų poreikį, kaip pastebi tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ nuomininkų atstovavimo grupės vadovas Martynas Babilas, dėl hibridinio darbo modelio biurų poreikis nesumažėjo – tai išduoda automobilių stovėjimo aikštelių užimtumas, biuruose suvartojamos kavos kiekis ir dar daugybė kitų rodiklių.
Pasak M. Babilo, pastaruoju metu biurų poreikis net išaugo, tai galima pastebėti pagal sandorių kiekį, pernai visoje Lietuvoje išnuomota net 123 tūkst. kvadratinių metrų biurų ploto. „Tai yra daugiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis. Rinkai biurų reikia, ji auga“, – akcentuoja M. Babilas.
Prioritetas išvystyta infrastruktūra
Ekspertai pastebi, kad rinkoje šiandien ypač svarbu vieta ir išvystyta infrastruktūra, jų teigimu, tai vienas iš prioritetų.
„Darbuotojai taupo savo laiką, nenori ilgai keliauti į darbo vietą. Jie teikia prioritetą strategiškai patogioms lokacijoms, neretai renkasi darbą, kurio vieta arčiau namų, o kartais keičia gyvenamą vietą pagal darbo vietą, tad įmonių atstovams svarbu gerai pagalvoti keičiant įmonės buveinę“, – pastebi A. Francas.
Neretam svarbu greitai ir patogiai pasiekti darbo vietą, aplink ją turėtų būti galimybė išeiti pasivaikščioti, pavalgyti, apsipirkti. Įtaką daro ir susisiekimas, pasak A. Franco, daugelis darbuotojų pastaruoju metu pamėgo viešąjį transportą, todėl reikėtų atsižvelgti ar šalia yra viešojo transporto stotelė, kitiems svarbu automobilių stovėjimo vieta.
„Vis daugiau pastatų gali pasiūlyti išvystytą infrastruktūrą. Tiesa, vieta centrinėje miesto dalyje iškart siūlo tai, bet dideli projektai, kurie yra toliau nuo centro nenusileidžia ir patys sukuria infrastruktūrą“, – savo įžvalgomis dalinasi M. Babilas.
Darbo ir gyvenimo balansas
Dėl besikeičiančių aplinkybių įmonės ieško lankstumo, pasak aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių „Workland“ vadovės Lietuvoje Lauros Panovienės, lankstumas – vienas pagrindinių kriterijų įmonėms renkantis biurą. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma verslų planuoja augimą ir biuro išlaikymo kaštus daugiausia metams į priekį, o darbuotojų skaičius išlieka kintantis – gali didėti arba mažėti.
Taip stengiamasi optimizuoti procesus, finansus, netgi laiką, kuris skiriamas biurui įrengti, administruoti, jo priežiūrai. Įmonės linkusios investuoti, tad neretai renkasi operatorius, siūlančius įvairiapusę biuro nuomos paslaugą, išskirtinėje miesto dalyje“, – paaiškina ji.
Ekspertė pastebi, kad biurai pamažu tampa mažiau oficialūs, atsiranda vis didesnės erdvės skirtos čia dirbančių žmonių, bendruomenės veiklai – erdvios virtuvės, poilsio vietos su patogiais krėslais, daugiau žalumos.
„Gražus, jaukus interjeras ir mažiau įpareigojanti aplinka mažina ir emocinę įtampą. Laisvėja ne tik apranga, bet ir aplinka – atsiranda daugiau vietų darbui, ne tik tradicinis stalas ir ergonomiška kėdė, bet taip pat daug vietų atvirose erdvėse, tiek prie baro tipo stalų, tiek prie minkštasuolių, kur patogu ištiesti kojas. Darbo ir gyvenimo balanso klausimas sprendžiamas, kai viskas, ko reikia, yra lengvai pasiekiama – šalia sporto klubas, prekybos centras, restoranai. Kurdami biuro aplinką, atsižvelgiame į visus aspektus, kad čia dirbti būtų ir patogu, ir malonu, ir darbas vyktų produktyviai“, – pasakoja L. Panovienė.
Biuras – formuoja įmonės identitetą, kultūrą
„Patrauklus biuras yra higieninis dalykas, nieko jau nesuviliosi nemokama kava ar arbata“, – sako A. Francas. Jis pripažįsta, kad šiandien šią erdvę dėmesingai renkasi ne tik startuoliai ar užsienio investuotojai, tai svarbu kiekvienam. Visa tai formuoja ir bendrą erdvių darbui kokybę, Lietuvoje, anot jo, yra daug biurų, nenusileidžiančių JAV, Skandinaviškiems ar Vakarų Europos standartams.
Tiesa, biuras seniai nėra tik pastatas ir baldai, L. Panovienė pripažįsta, kad įmonėms svarbu ir buvimas bendruomenės dalimi, galimybė megzti verslo ryšius ar tiesiog sukurti draugiškus santykius su kitais bendruomenės nariais, kartu pietauti ar leisti laisvalaikį.
„Kai darbo vietoje yra daugiau pažįstamų, ne tik kolegos, tai skatina ateiti į biurą. Tai svarbu darbdaviams, siekiantiems suburti komandą, išlaikyti jos dvasią, puoselėti įmonės kultūrą. Per pastaruosius kelis metus daugelis bendravo su aplinkiniais virtualiai, tad pastebime norą bendrauti gyvai.
Antra, priklausymas didelei bendruomenei prisideda ir prie verslo plėtros. Tai – galimybė didinti savo prekinio ar asmeninio ženklo žinomumą, ieškoti partnerių, klientų, dalintis žiniomis, kurti ir inicijuoti įvairius projektus“, – akcentavo ji.
