Tokį interjerą – prabangų, tviskantį, su daug puošybos elementų – ji kūrė pirmą kartą. Mat jai arčiausiai širdies – nenugludinti, neiščiustyti interjerai, kuriuose palikta erdvės ir juose gyvenančių žmonių kūrybai.
Todėl Aurelija neslepia, kad išties jai buvo keista, kad rafinuota, su daug architektų kompanijų bendradarbiaujanti užsakovė kreipėsi būtent į ją. Tik vėliau išsiaiškino, kad moteriai labai patiko Aurelijos sukurtas interjeras viename jų šeimos nuomai skirtame bute. Tiesa, tąkart į kūrėją kreipėsi užsakovės vyras, todėl moterys nebuvo bendravusios gyvai.
Tačiau jau per pirmąjį jų susitikimą buvo aišku, kad dirbti teks su žinančia, ko nori, nesiblaškančia, išlavintą skonį turinčia užsakove.
Nekilnojamojo turto srityje dirbanti moteris kartu su architektais jau buvo įrengusi ne vieną būstą, tad labai aiškiai žinojo, kokių nori namų savo šeimai, ir – tai labai svarbu – savo pageidavimus formulavo lengvai ir suprantamai.
„Tačiau tai nebuvo lengvas projektas vien dėl to, kad vienoje erdvėje teko derinti labai įvairius stilius: art deco, klasiką, modernumą. Reikėjo gerokai pasukti galvą ieškant bendro vardiklio, kad nė vienas daiktas, baldas ar puošybos elementas neatrodytų čia atsitiktinai atsiradęs, viskas tarpusavyje privalėjo derėti“, – pasakojo Aurelija.
Pavyzdžiui, valgomasis stalas ir kėdės. Juos teko keisti net kelis kartus, nes nederėjo jų atspalviai, blizgesys, medžiagiškumas. Tai per liaunos kėdžių kojos, tai per stambios jau parinktam stalui. Gerokai užtruko, kol buvo suderinti šie baldai. Labai panašiai į namus keliavo ir kilimai, kol kūrėja parinko labiausiai čia tinkančius jų raštus.
Lubų ir rozečių moldingai, natūralaus granito stalviršiai, mozaika klijuotos blizgios plytelės ir puošnus gyvatukas „Diamond“ vonioje – visa tai taip pat prisidėjo prie preciziškų namų atmosferos.
Ypatingos ir šių namų grindys, kūrėjai primenančios Versalio rūmus. Pirmiausia kartu su užsakove jos išsirinko eglutės grindų klojimo raštą, tuomet itališkas parketas buvo nušlifuotas, padengtas specialiai parinktu konjako atspalviu ir porą kartų nulakuotas, kad įspūdingai blizgėtų.
Tačiau įspūdingiausiai, anot Aurelijos, namuose atrodo durys – sinchroninio varstymo durų sistemos ir magnetinės dvivėrės. Jų gamyba užtruko net devynis mėnesius, bet buvo verta.
Šių durų rankenose, kurias išrinko pati šeimininkė, stiklo apvaduose, paveikslų rėmuose, stiklo šviestuvuose – visur gausu auksinių elementų. Faktūrinio stiklo detales architektė suprojektavo derindama durų ir virtuvės pakabinamų spintelių raštus, nes šios erdvės nėra didelės, o joms reikėjo susidraugauti. Tokio pat principo ji laikėsi kurdama arkinio tipo elementus ant durų plokštumų ir ant dviaukštės mergaičių lovos apdailos.
„Labiausiai kuriant šį interjerą įkvėpė pati užsakovė – įspūdinga dama, jos net negalėčiau įsivaizduoti pilkame fone, namai turėjo atliepti jos asmenybę. Čia ir žavesys, ir šio mano darbo sėkmė“, – prisipažino erdvių kūrėja.
