Šįsyk jos laukė kur kas sudėtingesnis iššūkis – antram gyvenimui prikelti XVIII amžių menančią vilą mažame Masllorenç miestelyje, Ispanijoje, kadaise glaudusią keliautojus, karius, vėliau apleistą, o dabar priklausančią lietuvės ir dano bei belgų šeimoms.
Atrodė neįmanoma, tačiau pavyko
Vila „Masia Cabellut“ į naujųjų savininkų rankas pateko visiškai apleista, tačiau apsupta įspūdingos gamtos – vynuogyno, kalnų ir slėnių.
Kone griuvėsiais virtusią istorinę vilą gaivinti ėmėsi ispanų architektas Jordi Granada Font ir lietuvė interjero architektė L. Grigaravičiūtė. Vietos architekto ir lietuvės komanda dvejus metus darė viską, kad istorinę vilą paverstų jaukia vieta poilsiui.
Nors vila „Masia Cabellut“ – kultūros paveldo objektas, imtis tvarkybos darbų, anot architektės, buvo paprasčiau nei Lietuvoje, kur įprastai tenka nueiti ilgą kelią.
Nors itin griežtų reikalavimų, prieš imantis tvarkybos darbų Ispanijoje, architektės žodžiais, nebuvo, tačiau dalį autentiškų elementų išsaugoti pavyko: arkinius langus, nedidelius langelius, tarnavusius kaip šaudymo angos, atkurti laiptus, išsaugoti buvusią slėptuvę, atidengti ir eksponuoti išlikusias akmenų ir plytų mūro sienas.
Griuvėsiai be stogo, viduje sužėlę medžiai – tokį pirmą vaizdą atvykusi į Ispaniją išvydo interjero architektė. Pripažįsta: tuomet atrodė, kad dirbti bus labai sudėtinga. Aplink vien tik griuvėsiai, neaišku, kur buvo įėjimas, laiptai. Trys vidiniai kiemai, iš kitos vilos pusės – privažiavimas. Pastatas išsiraizgęs tarsi aštuonkojis.
„Pradėjus fotografuoti ir numeruoti pastato liekanas, viską dėlioti popieriuje, vila įgavo formą, tuomet prasidėjo kūryba. Atsirado mintis, polėkis, į kurią pusę judame. Vilos savininkai jau žinojo mano braižą. Vilos storija panaši kaip ir buto Vilniaus senamietyje.
Žinojau, kad šio objekto raktiniai žodžiai – tradiciniai metodai, natūralios medžiagos, lengvumas, daug vietos meno kūriniams, neperkrautas interjeras, betono grindys – visa tai įnešė aiškumo, todėl galiausiai dirbti buvo labai paprasta“, – kalbėjo architektūros studijos „Insidel“ architektė.
Atgaivinti istorinį pastatą – nuostabus jausmas
Interjero autorė pripažįsta: nesirinko kelio imituoti senovės, o derinosi prie to, kas išliko bėgant laikui, naudojo šiuolaikiškas medžiagas.
Kone svarbiausia užuomina į istoriją – arkiniai langai su langinėmis, senovinis akmenų ir plytų mūras, derantis su medinėmis sijomis, kurių išliko tik pavienių, išlietomis betono grindimis, naujais arkiniais langais, kurių suskaidymas atinka to meto, moderniais baldais.
Kiekvieno kambario interjeras – vis kitoks, tokį sprendimą padiktavo sienų apdaila, kai kur pastato viduje atkartota lauko apdaila, kas erdvėms suteikė natūralumo ir lengvumo. Projektuojant nedidelių kambarių interjerą, teko ieškoti būdų, kaip juos paversti kuo šviesesniais ir erdvesniais.
Anot architektės, fasado apdailos atkartojimas interjere ištrynė ribas tarp vidaus ir išorės, išplėtė erdvę, suteikė lengvumo.
Kambariai viloje nėra išdėlioti simetriškai, kaip įprasta viešbučiui, labiau primena dvarą, tad ir norėjosi, kad kiekvienas būtų savitas.
1000 kv. m ploto vila „Masia Cabellut“ skirta švęsti vestuvėms. Vilą nuolat prižiūri paskirtas žmogus, čia nėra viešbučiui įprastos registratūros ir personalo.
Anot L. Grigaravičiūtės, vilos šeimininkė lietuvė domisi interjeru, turi išlavintą skonį, tad baldai keliavo iš Danijos, Italijos, Ispanijos.
Dar vienas architektei išsakytas vilos šeimininkų noras, kad vidinis kiemas primintų marokietiškąjį vidaus kiemą-riadą.
Marokietiškos plytelės atgabentos iš Marakešo. Nors, pripažįsta pašnekovė, architektas J. Granada Font žiūrėjo skeptiškai, bet galiausiai pritarė, kad jos čia labai dera.
L. Grigaravičiūtė pripažįsta – dvejus metus trukusį iššūkį pakartotų darsyk: „Prikelti iš liekanų pastatai turi vidinės jėgos, energijos. Tvarumas, ilgaamžiškumas, amžinybės įprasminimas – tame daug papildomo potencialo. Čia buvo meno kūrinys, aplinkui daug gyvybės, vynuogynas, nuostabi gamta. Naujam gyvenimui prikelti sunykusį kompleksą – nuostabus jausmas visiems: tiek šeimininkams, tiek architektams. Tik ką pastatytam pastatui reikia pelnyti vidinę energiją, šiame – ji jau sukaupta.“
1000 kv. m ploto name įrengti septyni šviesūs ir erdvūs dviviečiai miegamieji su atskirais patogumais, didžiuliai apartamentai su nuostabiu vaizdu į vynuogynus, privatus valgomasis su lauko terasa, iš kurios atsiveria vaizdas į slėnį, baras ir vyno rūsys, poilsio kambarys ir baseinas, didelė ir jauki svetainė su įėjimu į vidinį kiemą, iš kurio karštomis vasaros dienomis atsiveria vėsus ir malonus pavėsis.
