– Jovita, įprastai teigiama, jog statyti naują pastatą – lengviau nei renovuoti, o interjerą projektuoti naujame, o ne jau gyventame būste. Kodėl jūs pasirinkote sudėtingesnį kelią – padėti įsirengti senus, kartais ganėtinai nugyventus būstus miegamuosiuose rajonuose?
– Investuotojai, įsigyjantys apleistus senos statybos butus, jiems suremontuoti ir įrengti, įprastai, daug laiko neskiria – kelis mėnesius. O tai nėra lengva. Galiausiai jie susirado mane – pradėjome dirbti kartu. Nuo to viskas ir prasidėjo. Būdavo, jog per maždaug tris mėnesius įrengdavome po vieną butą.
Įrengdama tuos senos statybos butus supratau, kas svarbu, kokie tų senų butų privalumai ir trūkumai, kokios problemos, ką galima griauti, o ką geriau palikti. Dažnai kartodavosi butų suplanavimai, bet stengdavausi, kad ir panašius butus, suplanuoti ir įrengti skirtingai: rinktis skirtingas stilistikas, spalvas.
Man tie projektai patiko. Matydavau, nuo ko viskas prasidėdavo, ir koks būdavo rezultatas. Mane sužavėjo idėja, kad senus butus galima prikelti naujam gyvenimui, ir kad jie nėra kažkuo prastesni. Tą galima padaryti net neinvestuojant per daug pinigų.
– Ar galima išskirti senos ir naujos statybos butų privalumus ir trūkumus?
Vienu metu teko projektuoti senos, naujos statybos buto ir namo interjerą. Negaliu pasakyti, kad senos statybos butai gerai arba blogai. Bet, dėliodama senos ir naujos statybos pliusus ir minusus, iš patirties galiu pasakyti, jog senos statybos butai paprasčiau suplanuojami netgi nekeičiant vidinių pertvarų.
Senos statybos bute gali įrengti skirtingo suplanavimo ir baldų išdėstymo kambarių, ką daug sunkiau padaryti naujos statybos butuose.
Tokiuose butuose paprasčiau pritaikyti standartinius baldus. Naujos statybos butuose dažniau tenka ieškoti nestandartinių spendimų ir projektuoti nestandartinių matmenų baldus. Man norisi parodyti, kad senos statybos butai kartais paprasčiau suplanuojami, ir žmonės be reikalo juos nuvertina.
Sena statyba mane žavi ir savo aura, charakteriu, kartais randu anksčiau gyvenusių žmonių palikimo, pavyzdžiui, senus sienų apvadus. Būna naujieji savininkai papasakoja buto istoriją, kas jame anksčiau gyveno, ką veikė, kūrė, tas įkvepia, padeda atsispirti kuriant interjerą.
Tokiuose butuose norisi sukurti didesnę vertę, nes ta erdvė turi savo charakterį, istoriją, laikmetį, yra ypatinga vieta, kurianti nuotaiką, man norisi tą išlaikyti, pabrėžti, sykiu sukurti kažką nauja, sujungiant su tuo, kas yra ir kas buvo padaryta. Projektuose bandau išryškinti tai, kas yra vertinga, ir pritaikyti naujam gyvenimui.
Nebijau iššūkių ir sunkumų. Daug kam reikia aiškumo: švarios, lygios sienos, suprojektavau, parengiau projektą, atidaviau. Man, priešingai, patinka galvoti, žavi iššūkiai, išjausti erdvę.
Mėgstu ateiti į ją kelis kartus: parengusi pradinį projektą, tuomet eigoje – tada dar kartą įvertinu, ar mano sprendimai tinka, leidžiu sau persigalvoti, jei, atlikus tam tikrus darbus, kyla naujų minčių arba techniškai reikia kažką keisti. Netikėtumas šiame procese – vienas darbo privalumų. Improvizacija, netikėtumas, sprendimai čia ir dabar – mano asmenybės atspindys.
– Ar didelis tokių paslaugų poreikis?
Suprojektuoti interjerą senos statybos bute žmonės prašo vis dažniau. Itin pabrangus naujos statybos būstui, daugiau žmonių atsigręžia į turimus senus butus, nemažai žmonių iš užsienio į Lietuvą grįžta nusipirkę sodybas. Kai kurie, galbūt, imasi įsirengti senelių, prosenelių namus. Prasideda senų namų era.
– Kas sudėtingiausia sovietmečiu statytame būste? Kokiems darbams prireikia daugiausia kantrybės ir, žinoma, finansų?
Didžiausi iššūkiai projektuojant senos statybos buto interjerą – paliktos senos medinės lentos, tokias tenka išlupti ir naujai betonuoti grindis. Tiesa, ne visada tą galima daryti, arba tai labai brangu. Taip pat dažniausiai tenka keisti inžinerines sistemas, elektros instaliaciją.
Tas kainuoja, kai kuriuos darbus tenka derinti su kaimynais. Viena dažniausių probleminių situacijų, kuomet, norint griauti sienas, darbus reikia derinti su kaimynais, gauti leidimus, o kaimynai dažnai skundžiasi dėl remontų – pykčių pasitaiko neretai.
– Ar sovietmečiu statytame daugiabutyje galima susikurti patogią ir šiuolaikišką aplinką? Nuo ko reikėtų pradėti? Kuo čia gali padėti interjero dizaineris?
Priklausomai nuo buto būklės, ar reikalingas kapitalinis remontas, kokios grindys, kokia situacija su inžineriniais tinklais, dizaineris gali konsultuoti, paruošti techninius brėžinius, elektros planus, grindų dangų planus, suplanuoti erdves.
Taip pat – konsultuoti pasirenkant apdailos medžiagas, kur sutaupyti, ką rinktis, nes medžiagų įvairovė – didžiulė. Geriausia pradžia – pasirinkti dizainerį, aprodyti būstą, kad jis galėtų įvertinti situaciją.
– Jūs pati įsirengiate senos statybos butą Kaune? Kokia buvo jo būklė ir ar daug pokyčių jame numatyta? Kokia bus šio interjero idėja?
Šiuo metu renovuoju senos statybos butą Kaune. Mano pagrindinė mintis, kad jame būtų kuo mažiau drastiškų pokyčių. Noriu parodyti, kaip senos statybos butą galima įrengti kitaip, nestandartiškai, sykiu sutaupyti.
Pavyzdžiui, grindims rinksiuosi mikrocementą, o ne medį. Dažna problema senos statybos butuose – kreivos sienos. Aš jas paliksiu, naudosiu molio tinką, parodysiu, kokia šiuolaikinių apdailos medžiagų įvairovė. Kaip jas galima pritaikyti šiuolaikiniuose interjeruose.
Kai kur galima sutaupyti, dažnu atveju pasidaryti patiems. Pavyzdžiui, pati planuoju virtuvės baldų fasadus dažyti dekoratyviniais dažais.
– Ar lietuviai apskritai noriai priima naujoves? Kiek gali kainuoti šiuolaikiškai įrengti senos statybos butą?
Lietuviai sunkiai priima naujoves. Jei siūlau nestandartinius sprendimus, daugeliui svarbu, ar kas nors panašų sprendimą jau yra išbandęs. Viena iš mano idėjų – bute Kaune rinktis būtent nestandartinius sprendimus, kad žmonės įsitikintų, jog bijoti tokių sprendimų nėra ko.
Senos statybos buto įrengimo kainą įvardyti sunku: ji gali svyruoti nuo 10 iki 70 tūkst., priklausomai nuo pasirinktų medžiagų ir baldų.
– Kas jums pačiai labiausiai patinka dirbant su senos statybos objektais? Kas erzina, o gal priešingai, motyvuoja padaryti, kas įmanoma geriausia?
Kaip jau minėjau, man patinka jų energija, charakteris, patinka įrodyti, kad senus butus galima paversti šiuolaikiškais, netikėtais, išsaugant jų savitumą.
Nelabai patinka butų įrengimo trukmė, nes darbai užtrunka ilgiau, atsiranda nenumatytų darbų, keičiant grindis, inžinerines sistemas, santechniką.
Visgi mane motyvuoja, įkvepia netikėtumai, nežinomybė, kuomet galiu čia ir dabar išspręsti situaciją, arba atėjusi į butą pajausti, kokio sprendimo čia reikia.
Naujos statybos bute galima viską sukurti, bet čia sunkiau pajusti cinkelį. Erdvė pati savaime nespinduliuoja gyvybe, priešingai, nei senos statybos butuose.
Esu tikra – netobulumus galima paversti privalumais. Lietuviai preciziški, nori, kad sienos būtų tobulos, lygios, o aš mėgstu tikrumą ir netobulumą. Šiek tiek nelygios sienos, tekstūros – mane tas žavi. Tai – rankų darbas, o jis nebūna tobulas. Norisi parodyti to netobulumo grožį.
