Kai kurių medžiagų vis dar nėra
Interjero dizaineris patvirtino: nemažai medžiagų išties trūksta, stringa jų tiekimas ir pristatymas. Kaip sekasi įgyvendinti interjero projektus? „Yra medžiagų, kurios ypač brango arba jų pristatymo terminai neprotingi. „Pavyzdžiui, ąžuolas, kuris mums labai svarbus, nes naudojamas laiptams, palangėms, grindims. Daugelis tiekėjų žaliavą pirkdavo iš Ukrainos.
Prasidėjus karui, jos tiekimas nutrūko, Lietuvoje liko ribotas žaliavos kiekis. Daugybė projektų, kur numatyta naudoti būtent ąžuolą, o jo stygius pakėlė kainas, prailgino terminus – tas tęsis, kol gamintojai susikurs naujas tiekimo grandines. Jei projekte numatyta naudoti ąžuolo medieną, turime paskambinti tiekėjams, paklausti, ar gausime, kokia bus kaina ir iš anksto pranešti užsakovams“, – paaiškino pašnekovas.
Visos kitos medžiagos: baldų plokštės, sienų montavimo elementai, dangos – viskas brango, kaip ir viskas.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas teigė girdėjęs istorijų, kuomet žadėtos plytelės ar baldai neatkeliauja nei po 4, nei po žadėtų 8 ar 12 savaičių, arba neatkeliauja iš viso.
Interjero dizainerio žodžiais, panašių situacijų būdavo ir anksčiau, bet dėl dabartinės padėties jos padažnėjo ir paaštrėjo, atsirado papildomo streso darbe.
„Nėra taip, kad viską, ką išrinkome, gauname, nuolat tenka kažką keisti, kažko nebetenkina pristatymo terminai. Kartais projekto užbaigimo etape tenka keisti sprendimus, priimtus projektavimo pradžioje“, – paaiškino interjero dizaineris.
Individualūs užsakymai – rizika
Tie, kas įsirengia namus, žino: nesuklijavus plytelių, negali montuoti santechnikos ir pan. Vėluoja plytelės, suklijavo vėliau, santechnikai jau dirba kitame objekte, tenka ieškoti naujų. Jei vienoje vietoje grandinė trūksta, pradeda griūti viskas. Kaip sukasi interjero dizaineriai?
Ar įspėja klientus, kad taip gali nutikti ar patys prisiima atsakomybę? „Daug kas priklauso nuo kliento ir ko jis tikisi iš interjero dizainerio. Mano tikslas nėra parengti projektą, atiduoti segtuvą ir atsisveikinti. Aš noriu, kad objektas būtų gražus ir išbaigtas, tad sprendžiu visas problemas.
Kad jų būtų kuo mažiau, prieš pasirinkdami kažkokią medžiagą, išsiaiškiname, ar tikrai ją gausime. Jei pristatymo terminas neaiškus, vengiame, rinkdamiesi bandome išvengti situacijų, kad medžiagos pritrūksime. Išties taip yra: jei meistrai negali dirbti, jie važiuoja kitur, ir tu vėl stoji į eilės galą“, – kalbėjo interjero dizaineris.
Mitas ar tiesa, kad jei nori būstą įsirengti sklandžiai, rinkis, kas yra sandėliuose. Jei reikia užsakyti, rizikuoji, kad viskas sugrius? „Viskas sprendžiama susipažinus su klientu. Jei jis pasako, kad nori greitai įsikelti: Kalėdos, gimtadienis, Naujieji metai, jei įrengimui skirta trys ar keturi mėnesiai, akivaizdu, kad nerealu kažką gaminti ar užsakyti, renkamės iš to, kas yra.
Daugelis nori ausinio, juodo, bronzinio, o ne chromuoto, maišytuvo, tačiau kartais tokio kokybiško gali tekti laukti net 8 mėnesius. Rinktis laikino sprendimo neverta, todėl renkiesi chromuotus, sandėlyje esančius maišytuvus ir sumontuoji galutinio vaizdo sąskaita“, – paaiškino M. Veržbickas.
Ar nuotaikos dėl karo turi įtakos žmonėms, įsirengiantiems namus? „Sakyčiau, kad stiliui ir sprendimams ne, bet karas turėjo įtakos tam, kad didelė dalis nusipirkusių būstą dvejojo, ar tęsti jo įrengimą, ar mes esame saugūs. Galbūt vėliau juos dar labiau išgąsdino infliacija, kad vėliau įsirengti bus dar brangiau, todėl situacija greitai stabilizavosi.
Karantinas turėjo daugiau įtakos pokyčiams. Laiką leisdami namie, pastebėjome, ko trūksta, kas svarbu, ypatingas dėmesys skirtas darbo kambariui, daugelis užsimanė didesnės laisvalaikio erdvės: baseino, pirties, sporto salės. Namai tapo ne tik dėžute, kurioje gyveni, bet ir vieta, kur gali praleisti daugiau laiko“, – mano interjero dizaineris.
Interjerai jau kitokie
Ar egzistuoja lietuviškasis interjeras? Ar net kitame pasaulio krašte būtų galima atskirti, kad tai – lietuvio namas? Pašnekovo žodžiais, atskirti būtų sudėtinga, bet yra lietuviškojo stiliaus bruožų.
Pavyzdžiui, žemės spalvos, natūralios medžiagos, mediena. „Jei kažkada lietuvis, nuvykęs į užsienį, vaikščiodavo išsižiojęs, kraipydamas galvą, ar užsienietis pašaipiai žiūrėdavo, kaip mes gyvename, dabar interjerai Lietuvoje – pasaulinio lygio, ir niekuo jiems nenusileidžia.
Tą galima pritaikyti ir architektūrai. Nebesame užsidarę, besidairantys savo kieme. Mes keliaujame, matome, kas vyksta aplinkui. Prieš 6–7 metus pasiūlius Lietuvoje nematytą sprendimą, klientai išsigąsdavo, esą gražu pažiūrėti, bet sau – niekaip. Dabar siūlai sprendimus – tinka, realizuoja.
Nemažai būstų įsirengia sugrįžę emigrantai, tad ilgą laiką buvo populiarus skandinaviškas stilius, vyravo visiškas baltas minimalizmas.
Būna netipinių situacijų, kas atrodo sunkiai pritaikoma Lietuvoje, kuomet, pabuvę Balyje, o vėliau nusipirkę namus Palangoje, nori Balio atsivežti į Palangą. Remiasi detalėmis, kurias matė Balyje. Keista, bet kodėl ne. Juk poilsio namai.
Tokius sprendimus nulemia ne logika, bet emocija, norisi gražią emociją perkelti čia. Jeigu vasaros namai, kuriuose leidi laiką šiltuoju metu, kodėl ne“, – svarstė interjero dizaineris.
Svarbu ne daiktai, o racionalumas
Kai kurie klientai, pradėdami įsirengdami namus, vis svarsto, kur reikės sutalpinti visus daiktus. Galbūt reikia mažiau daiktų, o ne daugiau spintų projektuoti naujame name? „Sutinku, manau, kad ši frazė teisinga. Daug kas linkęs kaupti daiktus, nors jie, galbūt, neturi vertės ir niekada nebus panaudoti.
Šiuo atveju geriau neapsikrauti spintomis, turėti didesnę erdvę svetainėje, kur leidžiama daugiausia laiko. Pasitaiko klientų, kuriems šita taisyklė netinka, kurių daiktai labai brangūs, kai kurie laikomi atskiruose kambariuose. Būna, kad tie daiktai išlaiko savo vertę, arba ji kyla.
M. Mikočiūnas svarstė, jog skirti daiktams atskirą kambarį – didelė prabanga, ypač gerame bute Senamiestyje. Paskaičiavus kv. m kainą, hobis tampa itin brangiu. Gyvenamajame name užmiestyje ne taip skauda.
Dizainerio patarimas, šiuo metu planuojantiems įsirengti sau namus – pradėti nuo tinkamos komandos: dizainerių, kurie parengtų interjero projektą, turint jį galima išsiaiškinti skirtingų rangovų kainas. Žinoma, neturi būti tik pigiausia kaina, svarbios ir rangovo rekomendacijos. Itin užsiėmęs žmogus turėtų samdyti darbų vadovą, kuris bendraus su visais dirbančiais objekte, pavers procesą sklandžiu ir be klaidų.
Interjero dizaineris turi atsakymą manantiems, kad tokio specialisto nereikia, kad jie tiesiog prirenka brangių daiktų ir dar gauna atlygį už tai iš tiekėjų ar pardavėjų. Be to, išrinks tai, ko neatveš, nes renka iš katalogo, o reikia laukti pusmetį.
„Girdėjau, kad tokių susitarimų būdavo, bet šiuo metu to nėra, dizaineriai konkuruoja tarpusavyje, visi siekia gerų rekomendacijų. Geriausias klientas, kuris tave renkasi pagal rekomendacijas, o ne ateina per skelbimą, tavimi pasitiki. Pasirašius sutartį, vienas svarbiausių klausimų užsakovui – biudžetas, kiek gali investuoti į kv. m arba objektą, tuomet renkamasi iš produktų grupių. Esame susiskirstę pagal finansines grupes ir atsirenkame. Gauname pasiūlymą pagal grupę. Nenumetame parengtų sprendimų sąmatos ir nesakome: „sukis kaip nori“. Jei brangu, ieškome kito daikto“, – kalbėjo pašnekovas.
M. Veržbickas pasakoja užbėgantis už akių situacijoms dėl kainų, kad nesukeltų konflikto ar įtarimo. Tiesiog klientui pasako, kad vieno ar kito daikto neprivalo pirkti konkrečioje parduotuvėje, nes visuomet galima rasti pigiau.
