Numatomi avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotini saugojimo darbai, kurie turėtų prasidėti šiais metais, o baigtųsi 2023 metais. Šiemet avarijos grėsmės pašalinimo darbams iš valstybės biudžeto skirta 64,65 tūkst. eurų, kitais metais – dar 7,35 tūkst. eurų.
Galutinė darbų kaina dar nežinoma
Ar užteks ministerijos numatytų lėšų pastato išsaugojimo darbams, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Raimondas Simanavičius atsakyti dar negalėjo. Esą visa darbų kaina paaiškės po rangos darbų viešojo pirkimo.
Dar nėra aišku, kokias darbų kainas pasiūlys galimi rangovai. Rangos darbus pirks Kultūros infrastruktūros centras (KIC). R. Simanavičius informavo, kad bus atlikti buvusio alaus daryklos pastato avarinės būklės pašalinimo darbai – suremontuota, sustiprinta puvinio pažeista, nusėdusi perdangų ir stogo konstrukcija, pakeista dalinė šiferinė stogo danga, užsandarinamos pastato durys ir langų angos. Rokiškio rajono savivaldybė 2021 m. rugsėjo mėnesį teikė paraišką Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, prašydama finansuoti alaus daryklos avarinės būklės pašalinimą.
Beveik visa reikalinga darbų atlikimui dokumentacija jau yra sutvarkyta.
Patvirtinimo apie skirtą finansavimą dar negauta
Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė sakė kol kas negavusi jokio dokumento, patvirtinančio apie skirtą finansavimą, žinanti tik informaciją, kuria pasidalino Kultūros ministerija savo tinklalapyje. Vis tik manytume, kad ministerija klaidinga informacija nesidalintų ir reikalingi dokumentai muziejaus direktorę dar pasieks. Kaip naudoti išsaugotą pastatą viešosioms reikmėms, dar turėtų vykti diskusijos.
Kol kas nieko konkretaus nėra nuspręsta. Pasak N. Šniokienės, reikia tartis su savivaldybe, verslu, kokią paskirtį šiam pastatui suteikti. Yra minčių „Krošinskių pilaitę“ naudoti ekspozicijoms, parodoms, skirti kavinei – restoranui.
Buvusios alaus daryklos pastato paskirtis, laikui bėgant, keitėsi
Kokia šio pastato istorija bei ankstesnė paskirtis, sutiko papasakoti Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas muziejinei veiklai Giedrius Kujelis. Pasak jo, tai – vienas unikaliausių Rokiškio architektūrinę panoramą puošiančių pastatų.
Meno istoriko Gintauto Žalėno nuomone, neogotikos architektūros stiliaus Rokiškio dvaro alaus daryklos pastatas gali būti vienas pirmųjų romantizmo epochos pastatų Lietuvoje. Jo pastatymo laikas – 19 amžiaus pradžia. Sprendžiant iš istorinių nuotraukų, 1813 metais šis pastatas jau buvo.
Pirminė pastato funkcija – alaus darykla, kurioje buvo aludario butas, įvairios paskirties gamybinės patalpos. Laikui bėgant, pastato paskirtis keitėsi. Alaus darykla buvo uždaryta ir ten buvusiose patalpose įsikūrė vilnos vėlykla, karšykla, malūnas...
Sovietmečiu pastato paskirtis taip pat keitėsi. Iki 1950 metų Rokiškio dvaro teritorija priklausė Rokiškio tarybiniam ūkiui. 1950 m. balandžio 30 d. rūmai buvo perduoti Kultūros – švietimo darbo skyriaus žinion, o buvęs dvaro alaus daryklos pastatas ir šalia esanti teritorija toliau naudojosi Rokiškio tarybinis ūkis. Ten buvo įkurtas Rokiškio rajono pramonės kombinatas.
Nuo 1962 metų buvęs alaus daryklos pastatas tapo Rokiškio rajono buitiniu gyventojų aptarnavimo kombinatu, akmens apdirbimo dirbtuvėmis. Atkūrus nepriklausomybę, alaus daryklos pastatas buvo apleistas. G. Kujelis pažymėjo, kad pavadinimas „Krošinskių pilaitė“ yra istoriškai neteisingas, nes realiai šis pastatas nieko bendro su kunigaikščių Krošinskių gimine neturi, nebent tik tai, kad buvo pastatytas senosios Rokiškio dvarvietės teritorijoje.
Būta 13 įvairios paskirties alaus daryklos patalpų
Giedriaus Kujelio straipsnyje „Rokiškio alaus daryklos pastatas istorijos vingiuose“, publikuotame Rokiškio rajono kultūros žurnale „Prie Nemunėlio“, autorius apie šį pastatą pasakoja:
Fotografijose, darytose XX a. pradžioje ir I Pasaulinio karo metais, matyti alaus daryklos pastatas, į pietus nuo jo ant kalvos stovintis vėjo malūnas bei kiti mediniai pastatai, iš vakarų pusės aptverti mūrine siena.
„...Pastatas buvo išmūrytas iš akmenų, stogas dengtas dalinai čerpėmis, dalinai malksnomis su keturiais dūmtraukiais iš plytų. Pastate, be gamybinių patalpų, buvo ir viršutinės, ir apatinės gyvenamosios patalpos. Iš viso pastate išvardinta 13 įvairios paskirties patalpų: aludario kambarys, valdytojo kambarys, priemenė, laboratorija, kuri buvo įrengta pastato bokštelyje, koridorius, bravoras, patalpa gėrimams laikyti, salyklinė, džiovinimo patalpa, 3 kambarių viršutinis butas su priemene. Pirmo aukšto patalpų grindys grįstos akmenimis arba degtomis plytomis.
Aludario kambaryje minima išmūryta kepimo krosnis su arkada malkoms džiovinti. Kitose patalpose minimos tamsiai dažytos švediško tipo terakotos koklių krosnys. Ant laboratorijos stogo buvo iškelta geležinė vėtrungė. Laboratorijoje buvo dvigubas langelis iš 10 stiklų. Dabar esančios durys bokštelyje, darkančios originalų pastato vaizdą, buvo iškirstos sovietmečiu.“
Kokia šio pastato ateitis, galima tik spėlioti
Ar atgis begriūnantis pastatas Rokiškio dvaro teritorijoje, turėtų paaiškėti jau šiais ar ateinančiais metais. Kol kas jis bus saugomas nuo visiško sugriuvimo, tačiau, tikėtina, kad bus rasta, kaip buvusią alaus daryklą panaudoti viešosioms reikmėms. Galbūt tai bus dar vienos muziejaus patalpos, galbūt – kavinė ar restoranas, tačiau bet kokiu atveju turės išsaugoti savo autentiškumą.
