Apie jį Kaune žinojo visi – garsėjo ne tik paslaugomis, bet ir išskirtiniu interjeru Ateityje liks tik vienas atpažinimo ženklas

Vyresni kauniečiai, išgirdę pavadinimą „Juzė“, puikiai žino, kur yra šis pastatas ir kas jame ilgus metus buvo. Dabar buvę buitinių paslaugų namai pertvarkomi ir pastatas ateityje pasikeis. O koks bus rūsyje įrengtos slėptuvės likimas?

Kauno buities namai „Juzė“ ištuštėję. Apie čia vykusią veiklą byloja tik likusios iškabos. Pastate pradėjo darbuotis statybininkai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno buities namai „Juzė“ ištuštėję. Apie čia vykusią veiklą byloja tik likusios iškabos. Pastate pradėjo darbuotis statybininkai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno buities namai „Juzė“ ištuštėję. Apie čia vykusią veiklą byloja tik likusios iškabos. Pastate pradėjo darbuotis statybininkai.<br>Vizualizacija
Kauno buities namai „Juzė“ ištuštėję. Apie čia vykusią veiklą byloja tik likusios iškabos. Pastate pradėjo darbuotis statybininkai.<br>Vizualizacija
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 7, 2021, 6:01 PM, atnaujinta Jun 7, 2021, 6:48 PM

Savanorių prospekte 46 metus stovėję Kauno buitinių paslaugų namai „Juzė“ keičia veidą – prasidėjo pastato atnaujinimo darbai.

Šiame statinyje dirbę kauniečiai papasakojo, ko į „Juzę“ žmonės plūdo sovietmečiu ir kokios apdailos detalės tuomet laikytos prabangiomis. Taip pat kodėl pastato istorija bei aplinka vieną menininką net įkvėpė sukurti parodą.

Iškilsiančiame pastate numatyta visai kitokia veikla.

Slėptuvę įsigijo vėliau

„Juzės“ savininkas verslininkas Linas Sologubas sakė, kad šiuo metu vyksta pastato remonto darbai, kiek jie truks – prognozuoti sunku.

„Projekte buvo numatyta, kad pastatas bus medicininės paskirties. Greičiausiai taip ir bus, tikslesnėmis žiniomis tikiuosi pasidalyti rudenį“, – sakė verslininkas.

Taip pat L.Sologubas pasakojo, kad jau parengus pastato atnaujinimo projektą rūsyje esanti slėptuvė dar buvo miesto žinioje.

„Vėliau ją taip pat įsigijome aukcione. Ją bandysime pritaikyti savo reikmėms, bet kaip tai pavyks, kol kas dar sunku pasakyti, nes slėptuvė įrengta labai tvirta, jos sienos storos“, – atskleidė L.Sologubas.

Rūmus steigė ministerija

XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Lietuvos miestuose pradėjo kilti buitinių paslaugų kompleksai. Tuo metu veikusi Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerija siekė, kad tokiuose centruose būtų sutelktos įvairios žmonėms teikiamos paslaugos.

1975 metais Kaune, Savanorių prospekte 225, iškilo buities paslaugų rūmai, nuo pat pradžių vadinti „Juze“. Juose dirbo ir kaunietis Anatolijus Čupkovas. Jis vadovavo kombinatui „Jaunystė“, kuriam priklausė mieste buvusių kirpyklų ir grožio salonų tinklas. Iš viso Kaune jų buvo 70. Vyrų bei moterų kirpykla veikė ir „Juzėje“.

„Pastate buvo įsikūrusi ir siuvykla „Mada“, trikotažo gamintojų įmonė „Vaivorykštė“, dirbo avalynės meistrai, čia pat buvo parduodama ir taisoma buities technika, televizoriai, laikrodžiai, teikiamos fotografų paslaugos, veikė indų, drabužių, turizmo inventoriaus nuomos punktai“, – prisiminė A.Čupkovas.

Vyravo dvi retos spalvos

Buitinių paslaugų rūmai buvo įrengti gana prašmatniai. Pavyzdžiui, kirpyklų laukiamuosiuose stovėjo lenktos formos kietos sofos, aptrauktos dirbtine oranžinės arba žalios spalvos oda. Pastate buvo ir kitų tokių pat spalvų interjero detalių. Sovietmečiu gauti šių spalvų medžiagų buvo nelengva.

Patalpų, kuriose lankydavosi klientai, sienos buvo išmuštos medienos plokštėmis. Tuo metu tai irgi buvo madinga ir simbolizavo prabangą.

„Baldus buitinių paslaugų rūmams gamino kauniečiai“, – pasakojo A.Čupkovas.

Patalpų durų rankenos irgi gamintos specialiai. Jos buvo plokščios, pusapvalės, ant jų buvo iškaltas žodis „Buitis“.

Pastate buvo ir aktų salė, kurioje vykdavo renginiai. Visi žinojo ir tai, kad po pastatu yra slėptuvė, kurioje pavojaus atveju gali slėptis gyventojai.

„Man šiek tiek gaila, kad pastatas visiškai pasikeis, gal jį buvo galima atnaujinti ir pritaikyti naujam gyvenimui. Anuomet jis buvo skirtas žmonėms, tai ir vėl galėtų virsti, pavyzdžiui, viešbučiu“, – svarstė A.Čupkovas.

Pastate kūrėsi menininkai

1994 metais „Juzė“ buvo privatizuota ir tapo Kauno buities namais. Pastate iki 2017 metų taip pat buvo teikiamos įvairios paslaugos, bet nuomininkų mažėjo.

Nuo 2013 iki 2017 metų patalpas čia nuomojosi ir dailininkas Povilas Ramanauskas. Jis su žmona menininke Rosanda Sorakaite buvo vieni paskutinių, kurie paliko pastatą.

P.Ramanauskas pasakojo, kad nuomos kaina buvo nedidelė, todėl drauge su žmona „Juzėje“ įkūrė savo dirbtuvę.

Buvo įsikūrę nemažose patalpose trečiajame aukšte. Kas ten buvo anksčiau, nežino, bet patalpos šiltuoju metų laiku buvo puikios.

„Pro didelius langus krito daug šviesos, ji buvo tinkama kūrybai. Deja, būti dirbtuvėje buvo galima tik pavasarį ir vasarą. Kadangi pastatas nebuvo šildomas, langų rėmai nesandarūs, o kai kur ir iškritę, rudenį ir žiemą būdavo nepaprastai šalta“, – prisiminė dailininkas.

Tačiau patogu buvo tai, kad pastate veikė krovininis liftas, kuriuo buvo galima gabenti didelių gabaritų daiktus.

Daiktai virto eksponatais

Greta šių menininkų patalpas dirbtuvėms nuomojosi dar keli dailininkai. Pastate repetavo ir vieno privataus teatro atstovai, veikė kapueiros studija.

Vaikščiodamas po patalpas menininkas rado išlikusių „Juzei“ sukurtų meniškų detalių – aptiko žalia dirbtine oda aptrauktą sofą, metalinę rankeną su kaltinėmis raidėmis, plokščių, kurios dengė patalpų sienas.

„Tos detalės ir pastato istorija sukėlė minčių apie tai, kaip susipina buitis ir kūryba. Todėl 2016 metais surengiau parodą „Buitis“. Jai pasiskolinau minėtą sofą, plokštes, rankeną, kitas detales, iš kurių sukūriau instaliacijas. Po parodos visas jas palikau pastate“, – pasakojo P.Ramanauskas.

Menininkai iš „Juzės“ išsikraustė 2017 metais ir nuo to laiko pastatas stovėjo tuščias.

Skulptūra sugrįš į pastato vidinį kiemą

Rekonstruojant „Juzę“ keturių aukštų pastato korpusas, esantis palei Savanorių prospektą, taps penkių aukštų. Jame planuojama teikti medicinos paslaugas. Statmenai prospektui esančiame dviejų aukštų korpuse numatoma įrengti kelis viešbučio kambarius bei administracines patalpas.

Pastato apdailai numatyta naudoti klinkerio plytas ir aliuminio kompozito plokštes.

Pastato kieme planuojama įrengti požeminį garažą, kuriame tilps 43 automobiliai. Virš jo ant garažo stogo – dar 64 vietas automobiliams.

Juozo Ruzgo skulptūrą „Skalbėja“, kuri yra paveldo saugomas objektas ir stovėjo vidiniame pastato kieme, kauniečiai galės matyti ir toliau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.