Ir nors tiksiliai žinojo, kokių namų nori, – su charakteriu, o ne išlaižytos klasikos, ne nuobodžių, o su daugybe vintažinių detalių, suprato, kad viena nesugebės tokių sukurti, kad tik profesionalas jos pageidavimus pajėgs išversti į interjero kalbą ir jos namai suskambės viena nata.
124 kv. metrų ploto name sienų griauti ar perplanuoti nereikėjo, buvo parengtas elektros instaliacijos planas, kurį esant reikalui būtų galima tobulinti, tad dizaineris iš esmės buvo reikalingas bendram vaizdui sukurti.
Jauna moteris pasidomėjo ir tokių paslaugų kainomis: 45 eurai už kvadratinį metrą jai netiko, 30–35 – gerai. Aišku, kainą ji norėjo sutarti pagal atliktus darbus ir konkretų namo projektą.
Surašiusi pageidavimų ir lūkesčių sąrašą būsimam interjero kūrėjui, pridėjusi nuotraukų – kas jai gražu, tokiu įrašu pasidalijo vienoje interjero dizainerius vienijančioje feisbuko grupėje.
Interjero dizianerę rado feisbuke
„Laukiu nuoširdžių rekomendacijų, o ne bandymo prakišti savo draugus. Vis tiek žiūrėsiu visų darbus ir pagal juos spręsiu. Plius labai svarbu, kad dizaineris turėtų baldų gamintojus, su kuriais dirba ir kurie nevėluos. Iškart sakau, kad tai nebus minimalistinis stilius. Tad skandinaviškojo stiliaus dizaineriai atkrinta.
Tai bus kažkas panašesnio į amerikietiškąjį stilių, kur didelės, minkštos lovos, didelės medinės lentynos, visokie pagerinimai ir t.t. Tai va. Pirmas kartas ieškant dizainerio, tad atsiprašau, jei ko nors neišmanau ar nesuprantu. Bet labai lauksiu rekomendacijų ir patarimų“, – toks prašymas feisbuke atsirado praėjusį rudenį.
Į jį atsišaukė keliasdešimt kūrėjų ar juos rekomenduojančiųjų. Meda atidžiai apžiūrėjo pasisiūliusiųjų dirbti interneto svetaines, jų įgyvendintus darbus, kol galiausiai išsirinko vieną pirmųjų jai parašiusią žinomą interjero dizainerę – jos sukurti interjerai moteriai paliko gerą įspūdį.
Tiesa, Medos tėvai dukrai užsiminė viešojoje erdvėje aptikę keletą neigiamų atsiliepimų apie šią kūrėją, bet ji nekreipė dėmesio – juk paprastai komentuoja pikti ir viskuo nepatenkinti žmonės.
Taigi prasidėjo darbas, moterys pasirašė sutartį, Meda pervedė sutartą avansą.
Pribloškė brangūs sprendimai
„Man, niekada nesusidūrusiai su interjero dizaineriu, po pirmo pokalbio kaip ir tiko, o ir nežinojau, kaip turėtų būti. Tačiau po maždaug trijų mėnesių bendradarbiavimo trumpai drūtai: darbo etikos – nulis, pagarbos klientui – nulis, darbo kokybė irgi labai ant ribos.
Pamenu, kai buvo tartasi keturis kartus iš eilės, kurią dieną ir valandą susiskambinsime aptarti einamųjų reikalų, o paskambinus sutartu laiku kiekvieną kartą man būdavo pasakoma, kad ji su klientais, ji užsiėmusi, ji irgi dirba ir t.t. Griežtu tonu. Kaip vaikui. Jaučiausi įdomiai.
Moku žmogui pinigus ir esu paskutinė klientė jos dideliame sąraše.
Problemų kilo ir susirašinėjant laiškais, nes dizainerė dažniausiai nesuprasdavo klausimų, atsakydavo su baisingomis klaidomis, dalį klausimų praleisdavo, na, žodžiu, pasirinkau bendravimą telefonu, nes jaučiau, kad tuoj bus sukurti namai, apie kuriuos aš nieko nežinau“, – savo patirtimi dalijosi Meda.
Kalbėdamasi su lrytas.lt žurnaliste ji neslėpė nuostabos, kad kūrėja jos neklausė nei kokio apšvietimo nori, nei kur jai reikia elektros lizdų – nieko. Darė taip, kaip profesionalei atrodė geriausiai.
Nuojauta Medai sakė, kad ne taip turėtų būti, bet juk ji pirmą kartą bendravo su tokias paslaugas teikiančia kūrėja, tad rinkosi pasitikėti ja, manė, kad jei kas nors netiks, vėliau bus galimybių pataisyti.
Tačiau kai dizainerė atsiuntė apšvietimo planą, Meda galutinai sutriko: namai atrodys kaip operacinė – švies viskas ir visur, kur tik įmanoma. „Reikia taisyti“, – kreipėsi į dizainerę. Ir išgirdo, kad ji pati norėjusi labai šviesių namų. „Tai kas dabar netinka?“ – stebėjosi kūrėja.
Meda teigia esanti prieblandos mėgėja ir mieliau sėdėtų tamsoje nei „baltame apšvietime, nuo kurio galima apakti“. Tai ne kartą buvo pabrėžusi ir jųdviejų su dizanere susirašinėjimuose.
Vis dėlto paskutinė vinis buvo įkalta į santechnikos paketą. „Jos atsiųstoje sąmatoje su nuolaida vieno čiaupo kaina siekė 2 tūkst. eurų“, – net šiomis kainomis nesidominčiai Medai ji atrodė kosminė.
„Suprantu, kad atrodau daug sau galinti leisti – jauna, o jau Vilniuje namą nusipirkau, bet, atsiprašau, aš nesu beprotė, kad švaistyčiausi pinigais. Juolab kad su tėčiu gūgle identišką santechniką radome gerokai pigesnę, taip pat netrukome sužinoti, kad paprastai žmonės visą namui reikalingą santechniką įsigyja už 5 tūkstančius“ , – pasakojo Meda.
Visi dizinerės darbai buvo suskirstyti į 3 etapus. Tačiau po pirmojo užsakovė su ja atsisveikino.
Darbus name tęsia bendraamžė
Tuomet susirado kitą dizainerę. Nors iš pradžių pradedantiesiems ir studentams ji buvo griežtai tarusi „ne“, mat yra įsitikinusi, kad išskirtiniams jos norams įvykdyti patirties tikrai prireiks, po pirmosios nesėkmės pasirinko bendraamžę dizainerę iš Kauno.
Jos darbas ir tai, kaip subtiliai ji ištaisė vyresnės kolegės paliktas planavimo klaidas, Medą taip sužavėjo, kad net pasiūlė kaunietei pakelti savo paslaugų kainas. Tačiau net ir pakeltos jos yra perpus mažesnės už pirmtakės.
Savo darbo su dizainerėmis patirtimi Meda pasidalijo keliose feisbuko grupėse. Jose šią savaitę užvirė tikras pragaras – vieni komentatoriai baisisi nežinoma dizainere, kiti atsišaukia kitoje barikadų pusėje: pasakoja istorijas apie įnoringus, nežinančius, ko nori, užsakovus.
Įtardama, kad jos istorija sukels daug diskusijų, Meda sąmoningai neskelbia kūrėjų pavardžių: „Tai tik mano nuomonė, o ne kaltinimai.“
Kodėl tuomet išdrįso viešinti?
„Tikslas paprastas – kad ieškantieji nesusiviliotų blizgučiais ir nenukentėtų kaip aš.
Padirbėjau su viena gerai žinoma interjero dizainere, kurios reklamos pilna žurnaluose, ji tikrai aktyviai plėtoja savo reklamos kampaniją ir tai jai puikiai sekasi. Tačiau ne feisbuko patiktukai, „Gucci“ diržai ar nudailintos nuotraukytės skelbia apie dizainerio profesionalumą. Dizaineris pirmiausia turi būti empatiškas žmogus, savo reikalą išmantis menininkas“, – sakė iš Panevėžio kilusi moteris.
Beje, per kelias dienas ji sulaukė per 500 laiškų iš žmonių, kurie norėjo sužinoti abiejų jos istorijos herojų vardus ir pavardes. Meda atsakė visiems.
Blogiausiai, kai nežino ko nori
Nemažą darbo patirtį turintis statybų vadovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, portalui lrytas.lt sakė, kad konfliktai tarp užsakovų ir intejerų kūrėjų jokia paslaptis, tai greičiau įprasta praktika.
„Tačiau, sakau atvirai, rangovai su dizaineriais taip pat dažnai susikimba, – prisipažino vyras. – Neretai kūrėjai prisigalvoja tokių dėjų, pribraižo tokių pievų, kad nesikolioti tiesiog nebepavyksta. Man gaila užsakovų, kurie dažniausiai nesupranta, kaip sudėtinga (o kartais apskritai neįmanoma) tai įgyvendinti, ir kaip gerokai tokie dizaineriški sprendimai patuštins jų kišenes.“
Vyras iš patirties yra pastebėjęs, kad blogai įsivertintas užsakovų biudžetas dažnai išprovokuoja nesusikalbėjimą ir su dizaineriais, ir su statytojais.
„Nusiperka namą, išdygsta sparnai, visi nori ko nors labai ypatingo ir tikisi, kad tam įgyvenditi užteks 50 tūkstančių eurų, o kai ši suma ištirpsta dar iki baldų, ateina nusivylimas. Tada kalti visi aplinkui, tik ne jie patys“, – sakė statybininkas.
Dar viena jo pastebėta aplinkybė, kelianti bendradarbiavimo su dizaineriais pykčio žiežirbas – užsakovo žmona, kuri yra įsitikusi, jog tai, kaip įrengti namus geriausiai žino ji pati, o ne sutuoktinio pasamdytas profesionalas.
Sostinės „HEIMA Architects“ komandos nariai Povilas Žakauskas ir Elena Gaidelytė pritaria, kad sunkiausi užsakovai yra tokie, kurie nežino, ko nori.
„Netgi kai jiems pasiūlai labai skirtingus variantus, jie vis dar negali apsispręsti, o pagaliau tai padarę vėl ima blaškytis ir keisti nuomonę jau vykstant darbams.
Tai labai apsunkina mūsų darbą, užvilkina visų laiką ir gerokai išaugina sąnaudas“, – teigė kūrėjų duetas.
Šviestuvo parinkimas – 10, šeimos terapija – 100 eurų
O štai dizainerė Kristina Grybaitė neslėpė, jog prieš kelias dienas feisbuke pamačiusi Medos įrašą net nutirpo – manė apie ją rašoma. Ir nors nėra turėjusi užsakovės tokiu vardu, svarstė, gal kas nors piktai juokauja. Nes konfliktų su klientais, neslepia, yra buvę ne vienas. Kristina svarsto, kad panašių situacijų turėjo daugelis jos kolegų, todėl neabejoja, kad pirmieji nusivylusios užsakovės istorijos sakiniai išgąsdino ne vieną jų.
Daugiau nei dešimties metų interjerų kūrimo patirtį turinti moteris sutiko pasidalyti patarimais, kurie galėtų palengvinti užsakovo ir kūrėjo susikalbėjimą.
„Pirmiausia užsakovas turi labai atidžiai perskaityti sutarties sąlygas. Būtina visus savo norus ir perkamas paslaugas fiksuoti raštu. Tai pirmas žingsnis susikalbėjimo link“, – sakė kūrėja.
Svarbu ir tai, kad užsakovas suprastų, jog papildomos paslaugos kainuoja papildomai.
Kaip ypač svarbų bendravimo su dizaineriu dėmenį K.Grybaitė išskiria užsakovų (jei tai sutuoktinių pora) tarspusavio santykius. Su kolegomis jie net juokauja, kad galėtų būti nauja paslauga: šviestuvo parinkimas – 10, šeimos terapija – 100 eurų. Kai užsakovai tarpusavyje neapsisprendžia, kokių namų nori, joks dizaineris jiems tikrai nepadės.
Toliau – svarbi detalė – terminai. Jei dėl įvairių priežasčių nepavyksta tęsti namų įrengimo darbų, būtina kuo greičiau informuoti dizainerį, o ne slapstytis nuo jo. Geriau tiesiai šviesiai aptarti susidariusias aplinkybes ir numatyti darbų pertrauką.
„Taip pat visiems rekomenduoju bendrauti laiškais ir gerbti vieniems kitų darbą“, – patarė Kristina. Nors ji pati niekada neatsisako aptarti reikalų ir telefonu, neretai pokalbiai apie interjerą nuvilnija už jų įrenginėjamų namų sienų.
„Atrodo, kai kurie užsakovai, jei galėčiau, su manimi bendrautų kasdien, nes vis sugalvoja kokią nors šaunią idėją ir būtinai nori ją aptarti čia ir dabar, – šypsojosi moteris. – Bendravimo higiena mūsų darbe būtina, kitaip neliks laiko kurti.“
